Miesto valdžia Marių bendruomenę kaltina aplaidumu. Teigiama, kad dėl jos stringa pinigų įsisavinimas ir projektų įgyvendinimas. Anot Marių bendruomenės pirmininko, laiku protokolas nebuvo pateiktas dėl smulkmeniškų reikalavimų.

Tikėjosi pradėti anksčiau

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sutartį su Klaipėdos savivaldybe dėl lėšų Vietos bendruomenių taryboms skyrimo pasirašė prieš beveik dvi savaites.

Šiems metams uostamiesčiui iš viso atseikėta 496 tūkst. litų. Lėšų dydis priklauso nuo gyventojų skaičiaus. Pagal šį kriterijų jos paskirstomos ir bendruomenėms.

Danės vietos bendruomenės tarybai šiemet skirta apie 148 tūkst., Marių – beveik 127 tūkst., Pajūrio – apie 80 tūkst., Baltijos – apie 130 tūkst. litų.

Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė tvirtino, kad bendruomenės iki kovo 27 dienos turėjo pateikti protokolus, kuriuose numatyta, kas bus padaryta už gautas lėšas. Laiku jie buvo gauti iš trijų. Marių bendruomenė tokį protokolą pateikė tik antradienį.

„Šiemet viską norėjome padaryti greičiau, bet susidūrėme su problemomis. Viena bendruomenė vėlavo pateikti protokolą. Dėl to stringa visi darbai. Negalime pinigų paskirstyti kitoms bendruomenėms, kurios viską padarė laiku“, – aiškino direktorė.

Klaipėdos savivaldybės Socialinių paslaugų poskyrio vyriausioji specialistė Diana Pilelienė pasakojo, kad dėl laiku nepateikto protokolo nebuvo galima paskirstyti pinigų bendruomenėms, sudaryti sąmatos, organizuoti konkurso paslaugoms pirkti.

„Dėl šios priežasties projektai bus įgyvendinti vėliau. Marių bendruomenei rašėme priminimus, tarnybinį pranešimą, kad pateiktų protokolą. Su tokia problema susiduriame pirmą kartą. Tačiau šiemet pirmą kartą taip anksti prašome bendruomenių apsispręsti, ko jie norės“, – tvirtino D.Pilelienė.

Prašė skaičiuoti kreideles

Marių bendruomenės pirmininkas Karolis Stankus aiškino, kad protokolas laiku nebuvo pateiktas dėl objektyvių priežasčių.

„Mūsų buvo prašoma labai smulkiai protokole nurodyti, kiek ir ko reikia. Pavyzdžiui organizuojamas konkursas ir yra apdovanojimai. Prašyta nurodyti, kokie prizai, jei kreidelės, tai kiek jų reikia. Tokiu atveju reikia žinoti, kiek jos kainuoja, skaičiuoti, kiek lėšų skirta ir kiek galima išleisti prizams. Kad viską išsiaiškintum, reikėjo susitikti su paraiškos teikėju ir viską dėlioti“, – pasakojo pirmininkas.

Pasak K.Stankaus, kai kurie paraiškų teikėjai taip elgėsi neatsakingai. Teko po kelis kartus perklausti, kol pavyko išsiaiškinti, ko reikės išvykai į kitą bendruomenę.

„Yra normalu, kad viską reikia pateikti detaliai. Savivaldybė juk turi organizuoti konkursus. Tačiau praėjusiais metais buvo kita praktika. Protokole prašyta pateikti tik rėmus. Kai paskirstoma, kuris skyrius organizuos konkursą, darbuotojas skambina ir klausia tiksliai, kiek ir ko reikės. Tad protokolo parašymas tiek ilgai netrukdavo“, – tvirtino pirmininkas.

K.Stankui klausimų sukėlė vienos organizacijos pastebėjimas. Paprašius detalizuoti, kiek ir ko reikės jų renginiui, sulaukta atsakymo, kad kitos bendruomenės tokių dalykų neprašo.

„Atrodo, kad keliami skirtingi reikalavimai. Jei prašoma viską smulkiai detalizuoti, tai viskas užtrunka daugiau laiko“, – pabrėžė pirmininkas.

Populiariausios – aikštelės

Iš viso gauta virš 200 paraiškų. Bendruomenių tarybos nusprendė patenkinti trečdalį. Bus atnaujinta 51 vaikų žaidimų ir 12 sporto aikštelių, suorganizuota 10 renginių.
Pajūrio vietos bendruomenė vaikams surengs regbio vasaros stovyklą, Baltijos organizuos tradicinį krepšinio turnyrą. Viena bendruomenė taip pat buvo sugalvojusi įrengti bendrą daržą. Numatoma ir po kai kuriomis anksčiau įrengtomis žaidimų aikštelėmis pakloti dangą, nes išsitrypė senoji.

Artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas darbams ir paslaugoms pirkti.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Alina Velykienė antradienį lankėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Jos atstovai patikino, kad ši programa bus tęsiama ir toliau.

Taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipė dėmesį, kad lėšos būtų skiriamos ne tik infrastruktūrai, bet ir vaikų užimtumui didinti.

Aktyviau procese dalyvautų už šią sritį nevyriausybinės organizacijos.

„Bendruomenės ir dabar apie tai žinojo. Siūlėme organizuoti užimtumo renginių, bet jie apsisprendė, kad dar reikia aikštelių. Kam skirti lėšas, bendruomenės sprendžia pačios“, – teigė A.Daujotienė.

A.Velykienės džiaugėsi, kad bendruomenės pritarė iniciatyvai įrengti žaidimų aikšteles prie namų, kur gyvena daugiausia rizikos šeimų.