Idilė – iki pirmo lietaus

Nuostabi idilė: pro langą matyti upės slėnis, žaliuojančios Tauralaukio kalvos, tolumoje – miesto centro dangoraižiai, šalia – modernūs naujos statybos daugiabučiai.

Viename jų įsikūrę klaipėdiečiai irgi tikėjosi rasti ramybę.

Tačiau naujakurių gyvenimą kartina nesibaigiančios statybininkų paliktos problemos.

"Kiekvieno stipresnio lietaus laukiame su siaubu. Tiek stogas, tiek ventiliacijos sistema brokuota. Kai tik ima lyti, vanduo žliaugia visuose butuose. Mano interjeras baltas, dabar nelabai matyti, bet kai lyja, sienos ir lubos būna šlapios. Pas kaimynus dar blogiau, – per liūtį jiems tenka stovėti su indais ir rinkti tekantį lietaus vandenį, kad jis nesugadintų grindų", – bėdas dėstė ilgą laiką emigracijoje gyvenęs ir dabar Klaipėdoje įsikūręs dizaineris Robertas Taurinskas.

Klaipėdietis neslepia, kad būstai šiame name kainavo nepigiai, namas pastatytas 2014-aisiais, visiškai apgyvendintas ir gyventojai ne kartą bandė belstis į statytojų sąžinę, kad šie atliktų savo prievolę ir sutvarkytų paliktą broką.

Tačiau statytojai neva tik išsisukinėja. Ir taip jau trečius metus.

Klaidų taisyti neskuba

Šio namo statybų ėmėsi bendrovė "Starbeka", kurios vadovas Danielis Čepys paneigė gyventojų įtarimus, jog įmonė kratosi atsakomybės.

"Negali taip būti, tvarkome, yra paskirtas net atsakingas žmogus, kuris kasdien tuo rūpinasi. Jis – rangovų "Riberos" atstovas. Broko visur pasitaiko, bet stengiamės, kiek įmanoma sutvarkyti, čia dar oro sąlygos neleido, bet dabar, kiek pajėgumų turime, tiek tvarkome. Juolab tas namas dar statybos stadijos, jis neatiduotas Valstybinei komisijai vertinti", – komentavo D.Čepys.

Rangovų atstovas telefonu neatsiliepė visą dieną, gal jam dabar pats darbymetis?

Namą stačiusi įmonė interneto puslapiuose nuolat skelbia ieškanti darbuotojų nuo buhalterio ir bendrųjų statybos darbų vadovo iki betono maišytojo ir plytelių klojėjo.

Veikiausiai darbai juos spaudžia ir kituose objektuose.

Galimas dalykas, kad sutvarkyti užsilikusį broką Tauralaukio daugiabutyje tiesiog fiziškai nėra kam.

Niekas čia neateina ir nieko netvarko.

"Gali visi kaimynai paliudyti, kad tai yra netiesa, niekas čia neateina ir nieko netvarko. Kai mes pradėjome susirinkimus rengti ir juos teismais gąsdinti, jie čia ant garažų stogo užpylė akmenukų, dar mėgino įjungti lemputes, bet jos taip ir neveikia. Jie tikrai nieko nedaro, nes, jei darytų, mes tik džiaugtumėmės", – tikino R.Taurinskas.

Problemos dėl atidavimo

Nors, kaip tvirtino D.Čepys, namas dar statybos stadijos ir neatiduotas Valstybinei komisijai vertinti, tačiau jame visi butai apgyvendinti jau ne vienus metus.

Pagal statybos įstatymo pataisas, įsigaliojusias nuo sausio 1-osios, pastačius ypatingą statinį, tarp jų ir gyvenamąjį daugiabutį, jį galima naudoti tik pabaigus visas statybos procedūras.

"Šis reikalavimas įsigaliojo tik nuo šių metų pradžios. Iki šių metų sausio 1 d. nebaigtame statyti daugiabutyje nebuvo draudžiama gyventi. Tačiau šie žmonės turi prievolę susitvarkyti dokumentus, užbaigti pastato statybos procedūras. Jeigu visi butai tame name nupirkti, tai statytojo teises ir pareigas perima butų savininkai, nebent pirkimo–pardavimo sutartyje buvo numatyta kitaip", – aiškino Valstybinių teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Toma Kondrotaitė.

Minėto namo atidavimo Valstybinei komisijai data kol kas labai miglota.

Vieni gyventojai informuoti, kad tai turėtų būti padaryta šių metų gegužę, kiti įvardija 2018 m. pradžią.

Reikia administratoriaus

Taigi formalumai dėl statybų baigties dar nesutvarkyti, o tai svarbu naujiesiems savininkams kovojant su statytojais dėl defektų pašalinimo.

Gyventojų bėdas šiuo atvejų galėtų palengvinti administratorius, kuris užsiimtų jų namo priežiūra.

"Tačiau tam, kad jis būtų paskirtas, namas turi būti atiduotas Valstybinei komisijai. Kai statinys nebaigtas, gyventojai daugumos sutarimu galėtų pasirinkti namo administratorių sutartiniais pagrindais, ir tada tas administratorius jau su tuo statytoju tartųsi ir bandytų pasiekti norimą rezultatą", – patarė Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vyr. specialistė Lina Murauskienė.

Juokas pro ašaras

Gyventojai įtaria, kad statytojams tvarkyti savo klaidas yra brangu, nes stogo, o ir kitos problemos – nemažos.

"Ir dabar net nebežinome, iš ko reikalauti atsakomybės. Bendrovė "Starbeka" organizavo statybas, jie samdė rangovus. Namą statė įmonė "Ribera". Tačiau butus gyventojams pardavinėjo "Starbeka", vadinasi, jie atsako už kokybę, jie turi reikalauti iš rangovų. Visi kalba mandagiai, bet niekas nuo to nesikeičia", – pastebėjo R.Taurinskas.

Kai kurie butai šiame name įrengti per du aukštus, greta – didžiulės terasos, tad tokio būsto kainos dar iki euro įvedimo siekė beveik milijoną litų.

Pasak gyventojų, aplinkui vyksta kitų namų statybos, ir dėl nuolatinės vibracijos pradėjo skilinėti jų namo sienos. Nuo to ėmė slinkti ir prie namo esančių sodelių šlaitas. Žemės slenka su visais medžiais.

"Net nenoriu kalbėti apie laistymo sistemas, kurias įrengė tie patys rangovai. Praeitą vasarą šie laistytuvai automatiškai įsijungdavo nuo vidurnakčio ir veikdavo iki 3 val. nakties, nesvarbu, lyja ar sausa, ta laistymo sistema nuolatos įsijungdavo, ir niekas negalėjo jos išjungti. Viskas aplinkui buvo patvinę, o mes vargiai prisiprašėme, kad ją sutvarkytų. Galėčiau dar ilgai vardyti visas paliktas klaidas", – pasakojo Robertas.

Draudimo peripetijos

Gyventojai, suprantama, apsidraudę. Tačiau tai nereiškia, kad jiems iš draudimo kaskart pavyksta išsireikalauti, jog būtų apmokėti patirti nuostoliai.

"Mano kaimynas į draudimą kreipėsi du kartus, tačiau šis jam sumokėjo tik kartą. Po pirmojo potvynio jis remonto nedarė, laukė, kol išdžius, bet, kai jį antrąkart užliejo ir kai jis jau su kibirais stovėjo visą naktį, tada draudimas pasakė, kad jūs po pirmojo potvynio iš naujo neremontavote, todėl antrą kartą mes nemokėsime", – pasakojo R.Taurinskas.

Lyjant į minėto gyventojo butą vanduo tekėjo pro viršutinio kaimyno terasą.

Tačiau tada statytojai sėkmingai išvengė tiek nuostolių atlyginimo, tiek remonto. Nes šalia esantis gyventojas iš lauko pusės įsirengė oro kondicionierių ir tuo esą pažeidė išorinę sieną.

"Ir nors ten dirbo profesionalūs meistrai, viską izoliavo, tačiau statytojai ėmė rankomis ploti, kad jų garantija čia nebegalioja, esą kiti darbininkai ten kažką gręžė ir kažką pažeidė. Kaimynas net nepriklausomus ekspertus kvietė, kad išsiaiškintų, kas čia kaltas. O neapsikentęs jis savo lėšomis pertvarkė terasą ir pats ištaisė statybininkų broką", – prisiminė klaipėdietis.

Vakaruose santykiai kitokie

Žmonės jaučiasi apgauti, brangiai sumokėję už brokuotą nekilnojamąjį turtą. Gyventojai kreipėsi į Statybų inspekciją ir vis atsimuša tarsi į sieną.

"Atsakymas – vienas: kreipkitės į namą stačiusią bendrovę ir iš jos geranoriškai reikalaukite. Kaip galima geranoriškai reikalauti, kai esame tik maitinami pažadais? Pats statybų dizaino srityje dirbau Londone daugybę metų, ten tokia inspekcija turi autoritetą, ir jos visi statytojai bijo. Už tai, ką mes čia patyrėme, Britanijoje sulauktume didelių kompensacijų, ten žmonėms net namus ar butus pakeičia ir sumoka patirtą moralinę žalą. Čia šito nėra", – apgailestavo R.Taurinskas.

Reikia turėti savigarbos tai sutvarkyti ir atlyginti klientui žalą, kad tik išsaugotum reputaciją.

Jis prisiminė, kad už tokius dalykus, su kuriais pats susidūrė įsigijęs būstą Klaipėdoje, Jungtinėje Karalystėje iš statytojų būtų atimti sertifikatai ir neišvengta teismų.

"Čia aš tų kompensacijų nesitikiu ir nenoriu, svarbiausia bent žinoti, kas tą broką turi sutvarkyti. Kas gina mūsų, vartotojų, teises? Institucijų prikurta begalė, mus tik siuntinėja nuo vienų prie kitų. Tokius didelius pinigus sumokėję turime taip kankintis. Visur gali pasitaikyti klaidų, ir aš jų pridarydavau, bet reikia turėti savigarbos tai sutvarkyti ir atlyginti klientui žalą, kad tik išsaugotum reputaciją. O čia tik šeria pažadais ir viskas", – neslėpė apmaudo R.Taurinskas.