Dėl ankstyvo pavasario pranašaujama, kad daug kas liks taip ir neragavęs stintų. Šiemet šios šviežiais agurkais kvepiančios žuvys turėtų pradėti neršti kovo pradžioje ar viduryje.

Kainas lems kiekiai

"Išeitų, kad jų žvejyba prasidės kovo pabaigoje, kai žuvys judės iš nerštaviečių atgal į jūrą. Spėju, kad stintų laimikiai bus mažesni nei pernai. Dėl to ir jų kaina gali kilti. Nebus žuvų, bus aukštos kainos", – svarstė Jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.

Šaltamėgėmis žuvimis vadinamos stintos, staiga kylant vandens temperatūrai, ima aktyviau neršti. Dažniausiai tai vyksta kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje.

"Aš meldžiuosi, kad tik neprasidėtų potvynis. Jei nesukils vanduo, stintos nerš kitur, ne Nemuno žemupyje. Todėl pamario žvejai tinklais jų visų gal ir neišgraibys", – nuogąstavo biologas.

Pasak R.Dailidės, šiemet stintas žvejai gaudė net ties Vente, o tai reiškia, kad jos stoviniuoja ties Nemuno žiotimis. Jei orai nepasikeis, stintos gali pasukti į Kaliningrado srities vandenis arba iš jūros į Latvijos teritoriją.

"Stintos, vadinasi, išnerš kitur, tai ne tos žuvys, kurios atsimena savo nerštavietes", – pabrėžė R.Dailidė.

Sutrukdys žemas vanduo

Šios žuvys neršti juda į aukštesnius vandenis. Sniego pamaryje jau beveik nebėra, sinoptikai artimiausiu metu nežada ir lietaus.

"Lietuviai šiemet stintų gali ir nematyti. Didysis stintų judėjimas prasideda kartu su potvyniu, kai padaugėja upelių aukštupiuose ar Nemuno žemupyje deguonimi prisotinto vandens. Kartais stintos pasiekia net Šernų kaimą, o ties Priekule visuomet galima jas žvejoti. Jei šiemet potvynis bus nežymus, net ir šilutiškių tinklai liks tušti", – aiškino Jūrų muziejaus specialistas.

Šiemet kol kas vandenyje deguonies trūksta, todėl stintos yra tik pakeliui į nerštavietes.

Uostamiesčio turgavietėse stintų galėtų pasirodyti tik tuomet, kai jas pradės gaudyti Šilutės rajono žvejai verslininkai.

Gaudys smulkmę

Rusniškio ichtiologijos mokslų daktaro Arvydo Švagždžio manymu, šį pavasarį stintų antplūdis Nemuno deltoje neturėtų būti toks gausus kaip, pavyzdžiui, prieš dvejus metus.

"Netiesa, kad jei nebus vandens, tai nebus ir stintų. Mano ilgalaikiai stebėjimai byloja, kad iš tiesų vandens kiekiai daro įtaką stintų žvejybos efektyvumui, laimikių dydžiui. Tačiau tai nėra lemiamas veiksnys. Vertėtų žiūrėti, kokios buvo neršto sąlygos prieš 2–3 ar daugiau metų", – aiškino ichtiologas.

A.Švagždys tikino, kad žemupyje subrendusios stintos pasirodo tik po 2–3 metų. Prisiminęs, kad pernai žemupyje žvejai verslininkai sugavo 250 tonų šių žuvų, o užpernai net 450 tonų,

A.Švagždys tikino, kad visų žuvų išgaudyti neįmanoma.

"Kuo daugiau stintų ateina, tuo daugiau jų ir pagaunama. Tačiau logika tokia, kad tuo daugiau jų ir lieka. Juk tinklų skaičius nesikeičia. Žvejybos intensyvumas lemiamos įtakos nerštui ir reproduktorių kiekiui neturėjo", – aiškino rusniškis.

Tačiau A.Švagždys pripažino, kad sugautų stintų kiekiai daugiau priklauso nuo žvejybos sąlygų – vandens kiekio, oro ir vandens temperatūros.

"Šį pavasarį nerštas gali užsitęsti. Užsitęs ir žvejyba. Kaip situacija pasisuks, bus matyti tik pasibaigus ledonešiui. Tačiau mano stebėjimai rodo, kad šiemet stintos bus smulkesnės – tik apie 10–13 cm žuvys", – aiškino A.Švagždys.

Anot A. Švagždžio, pastaruosius kelerius metus apie 70 proc. visų Nemuno žemupyje sužvejotų stintų buvo sugauta Skirvytėje.

"Ar klaipėdiečiai ragaus stintų, priklauso nuo verslininkų, kurie dideliais kiekiais stintas parduodavo Estijos supirkėjams. Kol kas negirdėti apie tokius siūlymus", – pastebėjo rusniškis.