Po Joninių – štilis
Saulėti orai nelepino nuo pat birželio, liepą šiltų orų taip pat sulaukėme nedaug. Tikimasi, kad rugpjūtį bei rugsėjį pavyks atsigriebti už, kaip daugelis teigia, prarastą vasarą.
Pastebima, kad ir viešbučiai pajūryje gausiau rezervuojami tiek rugpjūčiui, tiek ir rudens mėnesiams.
Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovas Juozas Tubinas sakė, kad šiais metais itin didelę įtaką daro orai.
„Prieš Jonines davė kelias šiltas dienas, buvo labai išaugusi paklausa. Tikėjomės, kad bus labai geras sezonas. Bet Joninės buvo labai šaltos, žmonių nebuvo. Nuo Joninių iki dabar – prastasis lietuviškos vasaros variantas. Žmonių srautai nebuvo labai dideli. Šiuo metu, kai yra šilta, kai orų prognozės savaitei žada šilumą ir galbūt likusi rugpjūčio dalis bus šilta, srautai bus didesni, negu buvo iki šiol“, – kalbėjo J. Tubinas.
Rugsėjį bus geriau?
Remiantis vienos didžiausių pasaulyje internetinių nakvynės, laikino apgyvendinimo, viešbučių kambarių rezervavimo platformų booking.com duomenimis, Klaipėdoje liepos mėnesį vidutinė viešbučio kaina siekė iki 108 eurų už naktį.
Mažiausia siūloma kaina už naktį vienam žmogui, pavyzdžiui, rugpjūčio 16 d., siekia 19 eurų, o didžiausia – 738 eurus už naktį.
Rugsėjį kainos svyruoja nuo 19, 24, 27 eurų už naktį, o aukštesnio lygio viešbučiuose nakvynė gali kainuoti ir iki minėtų 738 eurų, taip pat 238 ar 268 eurų už naktį.
Booking.com svetainėje pateikiama, kad liepą kainos už naktį įvairiuose Palangos viešbučiuose svyravo nuo 42 iki 59 eurų, savaitgaliais siekė ir iki kelių šimtų eurų, rugpjūtį – nuo 19 iki 371 euro, o savaitgalį kainos gali kilti ir iki 800 eurų, priklausomai nuo viešbučio tipo, jiems suteiktų žvaigždučių skaičiaus.
Rugsėjį mažiausia siūloma kaina taip pat yra 19 eurų už naktį, o brangiausia, pavyzdžiui, pirmąjį rugsėjo savaitgalį, siekia 1 180 eurų už naktį.
Anot J. Tubino, itin intensyviai žmonės šiuo metu rezervuoja viešbučių kambarius Klaipėdoje nuo rugsėjo 14 iki 20 d.
„Rugsėjis žada būti neblogas, tikimės, kad bus gerai. Kai srautą turime mažesnį, kainas nuleidžiame tam, kad užsipildytume, o kai srautas yra didesnis, tada artėja kambarių deficitas, o kuo arčiau deficito, tuo kainos aukštesnės. Panašu, kad Žolinės savaitgalis, man atrodo, bus labai populiarus ir bus deficitas, tad kainos bus 20 proc. aukštesnės šį savaitgalį“, – tikino J. Tubinas.
Laukia paskutinės minutės
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Laura Taučiūtė sakė, kad viešbučių užimtumas šią vasarą Palangoje – gana geras.
„Žmonės vis tiek važiuoja pas mus, nes jie gali kokybiškai praleisti poilsį Palangoje, kadangi visiškai patenkiname poreikius. Tad pokytis tik tas, kad jeigu mes prieš metus, dvejus, trejus matydavome didesnį užimtumą į priekį, tai žmonės dabar laukia ir dažniau rezervuojasi paskutinėmis minutėmis. Lyginant su praėjusiais, užpraėjusiais metais, užimtumas yra panašus. Tik, aišku, kainodaros gali kai kur skirtis. Labiausiai nukenčia restoranai, kurie yra tolėliau nuo jūros. Jeigu yra liūtis, svečias tiesiog nesirenka tokios vietos ir renkasi arba maitinimo įstaigas, esančias viešbučiuose, arba šalia“, – tikino L. Taučiūtė.
Pasak L. Taučiūtės, yra paslaugų, kuriomis galima užsiimti bet kuriuo sezonu, nepriklausomai nuo orų prognozių, o ir gerinama miesto infrastruktūra skatina poilsiautojus rinktis Palangą.
„Kad svečias, atvykęs į Palangą, galėtų pamatyti ją kitokią, ne tik nuostabią mūsų jūrą, saulę ir pušynus. Rugsėjį žmonės užplūs. Čia jau tendencija. Šiaip rugsėjį turime tikrai nuostabų jau kelintus metus. Vyksta labai daug didelių konferencijų, kurios trunka tris keturias dienas, tad tikrai turime didžiulį srautą. Pastaruosius penketą metų rugsėjis būdavo labai geras. Tad jeigu šiais metais jis bus dar geresnis arba bus toks pat, kaip praeitais metais – saulėtas, tai Palanga tikrai sulauks daug svečių“, – neabejojo L. Taučiūtė.
Keliauja į muziejus, galerijas
Klaipėdos turizmo informacijos centro (KTIC) direktorė Romena Savickienė pasakojo, kad orai daro įtaką ne visiems turistams. Dalis suplanavusiųjų keliones savo planų nekeičia.
„Apie antplūdžius kalbėti tikrai negalime. Bent užsienio turistai, kurie susiplanavę, tikrai atvyksta. Bet Lietuvos turistai, kurie anksčiau atvykdavo daugiau į pajūrį, manau, kad truputėlį keičia atostogų vietas, atsižvelgdami į orų prognozes. Oras, be jokios abejonės, daro tam tikrą įtaką, ypač pajūryje. Vietinių turistų pasikeitimų taip pat yra. Jeigu matome, kad praneša apie gražesnį savaitgalį, kad oras bus geresnis ir panašiai, tada iš karto matome ir padidėjusius srautus pačių lietuvių. Nors yra ir tokių turistų, ir tikrai ne mažas skaičius, kurie susiplanavę atostogas, ir nesvarbu, kad lyja, vėsoka, jie vis tiek atostogauja prie jūros“, – sakė R. Savickienė.
Nuo Joninių iki dabar – prastasis lietuviškos vasaros variantas.
Taip pat pastebima, kad esant prastiems orams daugelis pradeda ieškoti renginių, kultūros įstaigų, gausiau lanko meno galerijas, muziejus ir panašias erdves.
Srautas didėjo 18 procentų
Anot R. Savickienės, remiantis KTIC statistika, birželį buvo 18 proc. daugiau turistų, palyginus su praėjusių metų birželiu.
„Labai panaši situacija buvo ir gegužę, tad augimas buvo ir gegužę, ir birželį. Daro įtaką tai, kad kruizinius laivus priimame, ir manau, kad liepa – dar išskirtinesnė, nes liepą faktiškai kiekvieną dieną priiminėjome kruizinius laivus. Srautas bet kuriuo atveju yra, bet galėtų ir norėtųsi, kad būtų dar didesnis“, – svarstė pašnekovė.
Daugiausia poilsiautojų atvyksta iš Vokietijos, Skandinavijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos. Liepą ir rugpjūtį padaugėja italų, ispanų.
„Šiek tiek prastesnis oras leidžia žmonėms būti ne tik vienoje vietoje, jie labiau keliauja po regioną, ieško mažesnių miestelių, kokių nors pėsčiųjų takų ir t. t. Kaip sakoma, nėra blogo oro, tik prasta apranga, o lietuviai tą aprangą galbūt per pandemiją, kai visi vaikštinėjo miškais, tikrai įsigijo, tad labai matome, kad žmonės prisitaikė lietingam, vėsiam orui. Pagrindinis dalykas – atostogos, tad, be jokios abejonės, jų metu ką nors pamatyti, paragauti, ką nors paveikti žmonėms yra labai būtina“, – tikino R. Savickienė.
Reikia ne tik saulės vonių
Palangos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė pasakojo, kad šiame centre juntamas didesnis srautas lankytojų negu pernai.
„Aš pati atlikau analizę, palyginau birželio mėnesį pernai ir šiemet. Yra didžiulis skirtumas – maždaug 20–25 proc. srautų padidėjimas. Šiemet buvo daugiau lietaus, apsiniaukusio oro, kada žmonės, mūsų svečiai negalėjo mėgautis saulės voniomis, tada jie labiau ieškojo pramogų, ką galėjo pamatyti, kur apsilankyti, ką veikti“, – sakė R. Kmitienė.
Pasak jos, poilsiautojai ieško įvairių užsiėmimų – ypač mėgstamos įvairios SPA procedūros, apsilankymai baseine, taip pat pėstiesiems skirti maršrutai, aktyvios pramogos. Teiraujamasi ir apie parduotuves, įvairias paslaugas.
Renginiai mieste taip pat tampa keliautojų traukos objektu.
„Įvairūs kultūriniai renginiai – tai turbūt antras kiekvieno turisto, užsukusio į Turizmo informacijos centrą, klausimas. Tam mes irgi esame pasiruošę, turime tinklalapyje parengę renginių kalendorių, kur įėjęs kiekvienas gali susirasti rūpimą datą ir susižinoti, kokie, kada vyksta“, – tikino R. Kmitienė.
Į Palangą daugiausia svečių atvyksta iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir net JAV.
„Visai neseniai šurmuliavo Pasaulio lietuvių žaidynės, tai mums praplėtė svečių geografiją. Atvyksta ir iš Skandinavijos šalių. Didelių naujienų neturime, tačiau labai džiaugiamės, kad didėja srautai iš Prancūzijos, Ispanijos. Kaip žinome, mūsų šalį ir Lietuvos pajūrį renkasi dėl gaivesnių orų, ką mes turėtume plačiau išnaudoti. Tikimės, kad kita vasaros pusė parodys dar geresnius rezultatus, gal dar ir orai šiek tiek pasitaisys. Tiesiog keičiasi turistų srautai, aišku, skaičius, kada oras yra geras, yra didesnis. Bet dabar matome tuos tikruosius turistus, ne poilsiautojus, ir tuos, kurie tikrai domisi ir Lietuvos pajūriu, ir kurorto istorija, turistiniais maršrutais, ne vien tik atostogomis ir saulės voniomis Lietuvos pajūryje“, – akcentavo R. Kmitienė.
„Vasaros dar nebuvo“
Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas sakė, kad poilsiautojų trūkumas tikrai juntamas.
„Jeigu sąžiningai, vasaros dar ir nebuvo. Žmonės vaikšto su striukėmis. Galiu juos suskaičiuoti ant pirštų“, – tikino J. Pirožnikas.
Nepaisant mažesnių srautų, nelaimių vis tiek išvengti nepavyksta.
„Problema – šokinėja nuo tilto, pavartoję alkoholio. Didžiausia bėda ta, kad mažamečiai yra paliekami be priežiūros. Ši problema vyrauja jau 18 metų, kiek aš dirbu paplūdimyje. Cituojant paplūdimio taisykles, vaikai iki 14 metų vandenyje turi būti su suaugusiųjų priežiūra. Tai reiškia, kad tėvai turi laikyti vaiką už rankos arba stovėti šalia jo. O jie stovi kopose arba kažkur krante, o vaikas maudosi už 10–15 metrų nuo tėvų“, – teigė J. Pirožnikas.
Pasak jo, kai jūra yra rami, tokių problemų beveik neiškyla. Tačiau atsiradus stipriam bangavimui, užtenka vos akimirkos iki nelaimės.
Išgelbėjo keturis žmones
„Klaipėdos paplūdimių“ gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki taip pat akcentavo, kad gelbėtojams ši vasara – sudėtinga.
„Tik viena kita diena – šilta, saulėta, tada iškart visi poilsiautojai suvažiuoja į paplūdimius ir dėl to, kad tik retai gali išsimaudyti, negalvoja apie savo saugumą, puola į vandenį. Šiais metais jau keturis gelbėtojai išgelbėjo. Vienas vaikas nuskendo dėl to, kad mama jo neprižiūrėjo. Tendencija – didelė dalis tėvų neprižiūri savo vaikų. Gelbėtojai prieina prie jų, sako, kad buvo įvykęs skendimas, jie sako girdėję, žinoję, bet vis tiek guli savo vietose, o vaikai maudosi vieni. Tėvai su vaikais atvažiuoja pailsėti, bet kadangi su vaikais – tai kaip ir ne poilsis, o darbas, nes vaikas energingas, nori maudytis, tad tėvai turi būti šalia vaiko“, – pasakojo A. Siakki.
Klaipėdos ir Palangos gelbėtojai paplūdimiuose dirbs iki rugsėjo 15-osios.
Kainos irgi baugino keliautojus
Šiemet nuo birželio 20 d. padidėjo įvažiavimo į Neringą tarifai.
Įvažiavimo mokestis į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, kurią administruoja Neringos savivaldybė, šiuo metu lengviesiems automobiliams siekia net 50 eurų.
Tokia kaina irgi turėjo įtakos keliautojų srautams.
„Kaip ir daugelio, šie metai kol kas nedžiugina savo rezultatais. Per pirmąjį šių metų pusmetį (sausio–birželio mėn.), palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu, perkeltų keleivių srautas sumažėjo 21 proc., automobilių – 7 proc. Palyginus 2025 m. liepos mėnesio pirmosios pusės duomenis su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, transporto srauto sumažėjimas siekia 10 proc. Tikėtina, kad šį pokytį lėmė prastesnės oro sąlygos bei padidėjęs įvažiavimo į Neringos savivaldybės teritoriją mokestis – stebimas žymus „vienadienių turistų“ srauto sumažėjimas“, – teigė bendrovės „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.
Naujausi komentarai