Pereiti į pagrindinį turinį

Dėl pinigų baseinui – aistros

2016-05-26 12:50

Papildomo finansavimo skyrimas Klaipėdos daugiafunkcinio sveikatingumo centro statybai tarp miesto tarybos narių įžiebė aistras. Opozicijos atstovai siūlė neskirti daugiau lėšų projektui ir skelbti naują konkursą rangovui išrinkti.

Klaipėdos savivaldybės nuotr.

Skirtumą dengs savivaldybė

Dienraštis „Klaipėda“ rašė, kad Klaipėdos daugiafunkcinio sveikatingumo centro statyba atsieis brangiau nei planuota. Miesto 2016–2018 metų strateginiame veiklos plane numatyta, kad projekto įgyvendinimas atsieis beveik 13,6 mln. eurų. Tokią sumą numatyta projektui skirti per dvejus metus.

Tačiau, atplėšus konkurso vokus, kurio metu buvo renkama, kas statys daugiafunkcinį sveikatingumo centrą, paaiškėjo, kad tokios sumos neužteks.

Septynių dalyvių pasiūlytos kainos svyravo nuo 15,8 mln. iki beveik 23 mln. eurų. Pasiūlymų vidurkis siekė per 18 mln. eurų. Du iš konkurse dalyvavusių tiekėjų atsisakė savo pasiūlymų. Tad jų liko penki. Jų pasiūlytos kainos svyravo nuo 15,8 mln. iki beveik 19,8 mln. eurų. Skirtumą tarp kainų turėtų padengti savivaldybė. Tai būtų daroma miesto biudžeto arba skolintomis lėšomis.

Tad miesto tarybos ketvirtadienį prašyta leisti didinti projekto vertę ir pasirašyti sutartį su mažiausią kainą pasiūliusiu dalyviu. Priešingu atveju reikėtų skelbti naują konkursą.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, tikėtis, kad, tą padarius, atsiras dalyvis, kuris pasiūlys mažesnę kainą, beprasmiška.

„Taip yra dėl kelių priežasčių. Pirma projekto vertė skaičiuota prieš kelerius metus. Antras svarbus dalykas – pasikeitusi ekonominė situacija. Įvedus eurą, pasikeitė kainos. Darbo užmokestis taip pat išaugo. Visi skaičiuoja savo išlaidas. Siūlyčiau pritarti pakeitimui. Klaipėdiečiai laukia šio objekto“, – tvirtino direktorius.

Siūlė atšaukti konkursą

Tarybos narė Nina Puteikienė pateikė net kelis pasiūlymus dėl papildomo finansavimo daugiafunkcinio sveikatingumo centro statyboms skyrimo.

Politikė pirmiausia prašė, kad už šią sprendimo projekto dalį būtų balsuojama atskirai. Taip pat kvietė pasekti Vilniaus savivaldybės pavyzdžiu ir dėl šio pirkimo kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad įvertintų viešojo pirkimo procedūrų teisėtumą.

„Yra tikimybė, kad tada paslaugos kaina sumažėtų. Nereikėtų papildomų lėšų“, – teigė politikė.

Daugumai nepritarus nė vienam iš šių siūlymų, N. Puteikienė pateikė dar vieną – nutraukti konkursą, nes kainos ženkliai viršija skaičiuojamąją, ir skelbti naują neskelbiamų derybų būdu, tačiau ir šis buvo neišgirstas. Politikos siūlymus palaikė kiti opozicijos nariai.

„Pagal visus planus turėtume tame baseine maudytis, o dar kastuvo neįkasėme. Tos procedūros bala žino, kiek dar tęsis, jei tampysime antklodę pozicija nuo opozicijos, opozicija nuo pozicijos. Mieste yra klausimų, kur neturėtų būti diskusijų, nesusipratimų, keršto, noro kažką įrodinėti. Tai darome ne liberalų, ne socdemų, ne konservatorių, ne muzikantų, ne džiazmenų, o miestiečių labui. Miestiečiams šis objektas gyvybiškai reikalingas. Kuriame planus išmokyti visus antrokus plaukti, o kur mes juos mokysime – Danėje“, – aistras ramino tarybos narys Vytautas Čepas.

Narai neturi vietos

Šiuo klausimu pasisakė nardymo centro „Oktopusas“ vadovas Arūnas Vainora ir Lietuvos povandeninio sporto federacijos prezidentas Aurelijus Kinas. Jie tvirtino, kad nesulaukia, kada Klaipėdoje bus pastatytas baseinas.

„Nustojus veikti „Dinamo“ baseinui, nardytojai neturi vietos mieste, kur galėtų šaltuoju metų laiku ruoštis. Neturime galimybių tobulėti. Laukiame, kada galėsime naudotis naujuoju baseinu“, – tvirtino A.Vainora.

A.Kinas tvirtino, kad ne visi Lietuvos baseinai atitinka povandeninio sporto reikalavimus, gylį. Jie norėtų, kad kuo greičiau Klaipėdoje būtų pastatytas baseinas. Čia būtų galima rengti Europos ir Pasaulio čempionatus.

Po ilgų diskusijų miesto taryba pritarė papildomų lėšų skyrimui daugiafunkcinio sveikatingumo centro statyboms.

Posėdžio metu patikslintas ir miesto biudžetas. Į jį pateko 684,6 tūkst. eurų. Tai dviejų ministerijų dotacijos. 402 tūkst. eurų Švietimo ir mokslo ministerija skyrė neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtrai, 134,8 tūkst. eurų – mokyklų modernizavimui.

97,8 tūkst. eurų gauta socialinės atskirties mažinimui. Šios lėšos gautos iš ES projektui „Integrali pagalba į namus“. 50 tūkst. eurų gauta iš Aplinkos ministerijos krantotvarkos programos įgyvendinimui: kopų tvirtinimui, laiptų statymui.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų