Uostamiestyje smarkiai išaugus avarijų ir žuvusiųjų skaičiui, Klaipėdos miesto valdžia svarsto ko griebtis, kad eismas mieste taptų saugesnis.

Pernai Klaipėdos mieste eismo įvykiuose žuvo 9 žmonės, kai užpernai – 6.

„Daugiausia nelaimių užfiksuota pabaigoje. Pagrindinė priežastis – tamsiu paros metu vairuotojai nebuvo atidūs, o pėstieji nenoriai nešioja šviesą atspindinčius ženklus“, – tikino Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio viršininkas Mindaugas Džermeika.

Kita avarijų priežastimi pareigūnai įvardijo blogai apšviestas miesto gatves ir ypač pėsčiųjų perėjas.

„Mūsų manymu, būtų tikslinga papildomai apšviesti perėjas bei jas paženklinti įspėjamaisiais ženklais“, – sakė M.Džermeika.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento vadovas Liudvikas Dūda tikino, kad šiais metais miesto biudžetas sumažintas, tačiau eismo saugumo gerinti bus skirta 8,3 mln. litų.

„Preliminariais skaičiavimais, norint papildomai apšviesti pėsčiųjų perėjas, reikėtų 600 tūkst. litų, o biudžetas sumažintas net 21 proc.“, – kalbėjo L.Dūda.

Pareigūnai atkreipė miesto vadovų dėmesį į tai, kad eismo saugumo kontrolei ženklios naudos duoda stacionarūs greičio matuokliai.

„Pernai matuokliai užfiksavo 43 proc. daugiau pažeidimų, nei užpernai. Nors ir baudų išieškomos sumos siekia milijonus, tačiau, mūsų manymu, vertėtų sugrįžti prie balų sistemos, kuri nors šiek tiek tramdytų taisyklių nesilaikyti mėgstančius vairuotojus“, – tikino M.Džermeika.

Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas, Saugaus eismo komisijos pirmininkas Viačeslavas Karmanovas pastebėjo, jog kasmet 233 tūkst. litų už greičio matuoklių priežiūrą mokėjusi savivaldybė nuo šių metų negalės pretenduoti į šių matuoklių užfiksuotų ir išieškotų baudų dalį.

„Mokame mes, o pinigai byra į valstybės biudžetą. Siūlėme Vidaus reikalų ministerijai perimti šių matuoklių išlaikymą, tačiau gavome neigiamą atsakymą. Tas pats likimas laukia ir miestą stebinčių 57 vaizdo kamerų. Jos mums kainuoja 600 tūkst. litų per metus“, – sakė V.Karmanovas.