Užfiksavo brakonierius

Incidentas nutiko dar rugsėjo 15-ąją, kai žvejoti šiame tvenkinyje buvo galima. Tačiau keletas iniciatyvių piliečių budėjo prie vandens telkinio ir pastebėjo vadinamaisiais skrituliais laimikį gaudžiusius vyrus.

"Vanduo jau buvo išleidžiamas. Pamatėme, kad buvo begalė žvejų. Mūsų galva, ten buvo brakonieriaujama. Mes paskambinome V.Marozui ir įrašėme pokalbį. Jis atsisakė reaguoti į iškvietimą", – aiškino vaizdo įrašą padaręs Ignas Luotė.

Vaikinas patikino, kad neperspėjo valstybės tarnautojo, kad pokalbis yra įrašomas.

"Nemanau, kad reikia įspėti valstybės tarnautoją. Apie tai mes jam pasakėme vėliau", – tikino I.Luotė.

Pasak jaunuolio, žvejai užfiksavo, kaip keli vyrai į vandenį suleido nuo 14 iki 18 skritulių.

"Vienam asmeniui galima žvejoti keturiais žūklės įrankiais. Tai buvo akivaizdus pažeidimas, nes žvejojo trys vyrai valtyje", – aiškino I.Luotė.

Pradėjo tyrimą

Vaizdo įrašą žvejai nusiuntė aplinkos viceministrui Linui Jonauskui. Jo pavedimu Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas turėjo pradėti tarnybinį tyrimą.

Aplinkos viceministras L.Jonauskas tikino privalėjęs reaguoti į žvejų skundą, nors pripažįsta, jog Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas anksčiau buvo tik skatintas ir net pripažintas geriausiu metų pareigūnu.

"Nesu aš tas žmogus, kuris galvas kapotų. Pareigūnai peržiūrės įrašą, išsiaiškins ir nustatys, kas yra kaltas. Esmė ta, kad į bet kokį iškvietimą reaguoti privalu", – aiškino L.Jonauskas.

Neperspėjo apie įrašą

Didžiausias ginčas kilo dėl to, kad jaunimas laikėsi nuomonės, jog visas tvenkinio žuvis reikia perkelti į kitus telkinius. Pats V.Marozas pripažįsta, kad jo požiūris šiuo klausimu skiriasi. Anot jo, žuvis verčiau reikėtų išgaudyti patiems žvejams.

"Tuo metu žvejoti buvo galima. Aš nepasakiau, kad neatvažiuosiu, pasakiau, kad veikiausiai neatvažiuosiu. Tai nebuvo tokia karšta situacija, į kurią reikėjo taip pulti. Aš jiems labai nuoširdžiai paaiškinau", – kalbėjo V.Marozas.

Inspekcijos viršininkas tikino buvęs užsipultas nepelnytai.

"Mano žodžiai yra išimti iš konteksto, padaryta žala mano vardui. Tai, kad vaikinai įrašinėjo neperspėję, taip pat yra pažeidimas. Aš kalbėjau mandagiai ir visą situaciją jiems paaiškinau. Spėju, kad specialiai ieškoma kaltų šioje istorijoje", – nuomonę išsakė V.Marozas.

Pakvipo ieškiniu

L.Jonauskas pripažino, kad Laukžemių tvenkinys nėra pirmasis šalyje, kurį teko nuleisti, tačiau dėl jo gyvūnijos gelbėjimo akcijos buvo sukeltas didžiulis ažiotažas.

"Ši situacija mums parodė vieną teisės aktų problemą. Kai vandens telkinys yra nuleidžiamas, mūsų nuomone, reikia uždrausti mėgėjišką žūklę", – kalbėjo L.Jonauskas.

Šiuo metu skaičiuojama, kiek žuvų galėjo nugaišti šios akcijos metu. Ketinama suskaičiuoti, kokia žala galėjo būti padaryta gamtai. Tikėtina, kad ieškinys gali būti pateiktas oficialiam Laukžemių tvenkinio nuomininkui ir jo naudotojui – Medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyriui. Tai ši draugija turėjo rūpintis žuvų perkėlimu, o ne žvejai savanoriai.