Ramunė Šličienė,

KRATC ekologinės infrastruktūros skyriaus viršininkė

Tikra tiesa, kad klaipėdiečiai vis dar linkę senus baldus, remonto metu atsirandančias remonto atliekas ar senus santechnikos įrenginius sukrauti prie konteinerių, skirtų buitinėms atliekoms. Taip teršiama aplinka, piktinami žmonės, šiukšlių krūvos didėja tarsi savaime, nes pamatę bent vieną į konteinerį netelpantį daiktą žmonės šalia palieka panašių šiukšlių daugiau. Jie vis dar tikisi, kad jos bus išgabentos be jokio papildomo mokesčio.

Taip elgtis negalima, kita vertus, toks elgesys prilygsta vagystei iš savęs pačių, nes už šių šiukšlynais paverstų aikštelių sutvarkymą moka ne kas kitas, o miesto gyventojai.

Ne klaipėdiečiai ir net Lietuvos valdžia sugalvojo, kaip tvarkyti stambiąsias atliekas. Naudojantis Europos šalių praktika, į konteinerius gali būti dedamos tik tos nepavojingos atliekos, kurios telpa per rūšiavimo konteinerių angas ir atitinka konteinerio paskirčiai (popierių į popieriaus, plastiką į plastiko ir pan.) arba į komunalinių atliekų dėžes.

Visi tie daiktai, kurie į šiuos konteinerius netelpa arba tos atliekos, kuriose yra pavojingų medžiagų (dažai, skiedikliai, kitos toksinės medžiagos) bei statybinės atliekos, elektronika ar padangos turi būti nugabentos į stambaus gabarito atliekų aikšteles.

Taip elgiamasi ir Skandinavijos šalyse, ir Vokietijoje, Anglijoje. Šiose šalyse žmonės veža didesnes atliekas į aikšteles, nes prie namų pastatyti tiek daug konteinerių neįmanoma. Europoje šis modelis veikia jau kelis dešimtmečius, jis yra ekonomiškiausias ir ekologiškiausias.

Kai elgiamasi netinkamai ir nebereikalingas didelių gabaritų šlamštas paliekamas prie buitinių atliekų konteinerių, už jų sutvarkymą tenka mokėti papildomai. Jeigu miestas turi samdyti atliekų surinkėjus, kiemsargius, valytojus ir specialiąją techniką tiems dideliems daiktams išvežti, kuriuos gyventojai neleistinai palieka prie konteinerių, didesnių mokesčių už atliekų gabenimą išvengti nepavyks.

Esama skirtingų būdų tai padaryti. Papildomo mokesčio gali pareikalauti namų valdytojai arba šie pinigai bus paimti iš miesto biudžeto - visų miesto gyventojų.

Pats taupiausias ir tvarkingiausias būdas sutvarkyti didžiąsias atliekas yra patiems jas nuvežti į atliekų surinkimo aikšteles. Juk nėra taip, kad žmonėms užtenka pinigų naujiems baldams įsigyti, bet tinkamai išgabenti senųjų pritrūksta. Didžiųjų atliekų aikštelės iš gyventojų atliekas priima nemokamai.

Uostamiestyje yra trys tokios aikštelės, jos įrengtos visose miesto pusėse, kad klaipėdiečiams būtų patogu jas pasiekti.

Klaipėdos miesto didžiųjų atliekų, antrinių žaliavų ir buityje susidariusių pavojingų atliekų surinkimo aikštelės yra Plieno g. 13 (tel. 8 655 94808), Tilžės g. 66A (tel. 8 655 94805) ir Šiaurės pr. 30 (tel. 8 655 94804).

Jos visos veikia nuo antradienio iki šeštadienio. Darbo dienomis atliekos čia priimamos 9-18 val., o šeštadienį – 10-14 val. Sekmadienį ir pirmadienį šios aikštelės nedirba.

Visa gyventojams reikalinga informacija skelbiama ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro tinklalapyje www.kratc.lt.

Šios aikštelės Klaipėdoje veikia jau ketverius metus.

Didelių gabaritų atliekas gali išgabenti atliekų vežėjai, jų paslaugos kainuoja tik tris eurus. Užsisakyti šią paslaugą galima telefonu (8 46) 39 07 81.

Be to, dukart per metus didesniuose kiemuose pastatomi didžiųjų atliekų surinkimo konteineriai, tad žmonės gali nebereikalingais dideliais daiktais atsikratyti ir nemokamai.

Sistema yra sugalvota, ji jau veikia ne vienerius metus, tereikia ja naudotis.

KLAUSK SPECIALISTO

Dienraštyje startuoja nauja rubrika „Klausk specialisto“. Nuo šiol į daugiausia dėmesio sulaukiančias klaipėdiečių aktualijas prašysime atsakyti kompetentingo savo srities specialisto. Siųskite savo klausimus [email protected], ir mūsų dienraščio žurnalistas pateiks atsakymus, gautus iš miestą prižiūrinčių įmonių, paslaugų teikėjų ar atsakingų institucijų.