Vandentiekio avarija bute žinomą uostamiesčio mokslininkę Alysą Ruzgienę ilgam paliks be pajamų. Moteris apstulbo vieną dieną sužinojusi, kad jai pateiktas kelių tūkstančių litų ieškinys.

Bute pasipylė vanduo

„Apačioje gyvenantis kaimynas sutiko su 200 litų žalos atlygiu, o dviem aukštais žemiau gyvenantys draudimo brokeriai pareikalavo atlyginti trijų tūkstančių litų vertės padarytą žalą“, – piktinosi Klaipėdos universiteto docentė A.Ruzgienė.

Moteris tikino, kad abejoja kaimynų patirtos žalos mastais, ir ketina ginčyti pateiktą ieškinį.

„Kaimynai neva tūkstančiu litų įvertino vandens apipiltas sienas ir lubas, o dar dviejų tūkstančių paprašė už seną kasetinį vaizdo magnetofoną“, – stebėjosi klaipėdietė.

Vanduo žliaugė į apačią

Nelaimė docentės bute nutiko pernai rugpjūtį. Buto šeimininkės nebuvo namie, kai virtuvėje prakiuro šalto vandens žarnelė.

„Buvau išvykusi, apie avariją sužinojau ne iš karto“, – tikino A.Ruzgienė.

Moteris neneigia, jog kelias valandas iš penkto aukšto žemyn per kaimynų butus žliaugęs vanduo galėjo padaryti žalos.

„Kaip pasakojo kaimynai, avarinės tarnybos ne iš karto užsuko vandenį. Dėl to tikrai apmaudu, jei pati būčiau buvusi namuose, būčiau avariją pastebėjusi laiku“, – tikino klaipėdietė.

Tik kitą dieną grįžusi į namus moteris išvydo, kas nutiko.

„Po nelaimės aukštu žemiau gyvenantis kaimynas tikino, jog jo virtuvėje nuo vandens nukentėjo lubos. Suderėjome, kad už jų remontą sumokėsime 200 litų. Tačiau šių metų kovo mėnesį gavau laišką ir iš draudimo įmonės. Aš netekau žado išvydusi kitų kaimynų ieškinį, viršijantį 3 tūkst. litų“, – skundėsi klaipėdietė.

Pasirašė be akinių

A.Ruzgienė tikino, esą dar praėjusiais metais į jos buto duris pasibeldė dviem aukštais žemiau gyvenantis kaimynas.

„Manau, kad prieš daugelį metų esu šiam kaimynui dėsčiusi, todėl atpažinau. Žmogus tikino, jog suskaičiavo lokalinę sąmatą savo buto remontui“, – pasakojo moteris.

Šioje sąmatoje už remonto darbus priskaičiuota 2 169 litai.

„Paprašiau kaimyno luktelėti, kol atsinešiu akinius, tačiau jis puolė prašyti, kad greičiau pasirašyčiau. Parodė namų valdos raštą, kur esą nustatyta, kokie tame bute padaryti nuostoliai. Aš dar paklausiau, ar jis man ko nors bloga nepridarys, ir pasirašiau jo atneštus popierius“, – tikino A.Ruzgienė.

Moteris esą vyriškio dar paklausė, ar sąmatą sudarinėjo kaimyno sutuoktinė.

„Juk ji labai gera buhalterė, todėl ir paklausiau, sakau, tada klaidų nebus. O jis ir prisipažino, kad jo žmona sudarė sąmatą“, – pasakojo A.Ruzgienė.

Atgavo tai, kas priklauso

Tačiau dviem aukštais žemiau gyvenantys Rita ir Vidmantas Ačai neigia, kad lankėsi pas kaimynę ir davė pasirašyti dokumentus.

„Jokiu būdu, mano vyras ten niekada nesilankė. Jei kas nors ir atnešė dokumentus, vadinasi, tai turėjo būti draudimo kompanijos atstovas. Mes atlikome visus žingsnius pagal taisykles – esame apsidraudę, tad po įvykio kreipėmės į draudimo įmonę“, – aiškino R.Ačienė.

Draudimo brokerių įmonėje kartu su vyru dirbanti R.Ačienė tikino, kad nesijaučia nepatogiai dėl kaimynams pateiktos pretenzijos.

„Aš nesijaučiu kalta ir nematau nieko tokio dėl to, kad atgavau tai, kas man priklauso. Ir tai čia paskaičiuota žala žymiai mažesnė, nei galėjo būti“, – kalbėjo R.Ačienė.

Be moralinės žalos

„Lietuvos draudimas“ šeimai už sugadintą virtuvės apdailą sumokėjo 1184 litus. Tai esą suma tik už statybines medžiagas, be darbų įkainių.

„Mes patyrėme ir daugiau nuostolių. Vanduo apipylė mūsų vaizdo magnetofoną ir visą mūsų šeimos archyvą. Todėl reikėjo visą filmuotą medžiagą perkelti į skaitmeninę laikmeną. Tai mums kainavo apie 2 tūkst. litų. Ir šioje sumoje nėra jokių moralinės žalos skaičiavimų“, – kalbėjo R.Ačienė.

Paklausta, kodėl taip brangiai vertina seną kasetinį grotuvą (turguje panašų galima įsigyti vos už kelias dešimtis litų), moteris teigė, kad tokio pat ji neberas.

„Pagal draudimo taisykles mes draudžiamės atstatomąja verte. Man į tą vietą turi skirti naują daiktą. Jūs man rasite analogišką daiktą būtent tokio modelio? Nes aš galiu sakyti, kad kitokio nenoriu“, – taisykles aiškino profesionalė.

Įtarimų nekilo niekam

Kompanijai „Lietuvos draudimas“ taip pat nekilo įtarimų sumokant žalos išmoką klaipėdiečių šeimai.

„Iš tiesų mes gavome išorinio konsultanto įvertinimą, kur nurodyta, kad klientai patyrė žalą dėl vandens sugadinto vaizdo grotuvo. Ekspertas nustatė, jog sugadintas indikatorius, procesorius ir nebeįmanoma grotuvo sutaisyti, nes nebetiekiamos atsarginės dalys. Todėl ekspertas pagal vidutinę rinkos vertę įvertino patirtą žalą 850 litų. Po 15 litų paskaičiuotas sugadintų vaizdo kasečių medžiagos perkėlimas į skaitmeninį formatą, iš viso perrašytos 67 kasetės“, – situaciją komentavo „Lietuvos draudimo“ atstovė Ernesta Dapkienė.

Laisvė draustis arba ne

E.Dapkienė tikino, kad draudimo kompanija negali kvestionuoti išorinio konsultanto pateiktos išvados.

„Jei jis įvertino, kad tiek kainuoja, tiek ir turime išmokėti. Kitu atveju juk žmogus turės pretenzijų. Šioje situacijoje nei vertinti, nei abejoti pateiktais dokumentais negalime“, – tikino E.Dapkienė.

Tai, kad iš kompanijos tokią išmoką gavo draudimo brokerių šeima, E.Dapkienė negalėjo vertinti.

„Šioje situacijoje jie yra klientai“, – kalbėjo kompanijos atstovė.

Interesų konflikto neįžvelgė ir pati R.Ačienė.

„Jokio interesų konflikto nematau. Negi draudimo brokeris negali apsidrausti?“ – kalbėjo R.Ačienė.

Moteris prisipažino, jog nuoširdžiai nusistebėjo kaimynų pretenzijomis dėl jos išmokų.

„Aš nesuprantu, kuo turėčiau būti kalta, jei buvome apsidraudę? Kodėl kaimynė nesidraudė? Kodėl mes draudžiamės? Todėl, kad neturėtume kontaktų su kaimynais. Nutikus nelaimei, kontaktuotų draudimo įmonės“, – aiškino R.Ačienė.

Tačiau moteris vis dėlto stebėjosi, kad žalos pridarę kaimynai net nebuvo atėję į jų butą.

"Tegul plėšosi draudikai"

Vis dėlto A.Ruzgienė tikino, jog su tokiu kaimynų ieškiniu nesutinkanti ir, pasisamdžiusi advokatą, neketina nusileisti.

„Negaliu atitokti, nupešiojo dėstytoją kaip žąsį“, – kraupo A.Ruzgienė.

Moteris suabejojo, kad už seną vaizdo magnetofoną rinkoje kas nors galėtų mokėti 850 litų.

„Kas man beliks? Teks prašyti, jog iš pensijos išskaičiuotų. Suprantu, kad kaimynai daugiau išmano, ką aš galiu padaryti? Tik skaudu, jog šiais laikais apie moralę niekas nebekalba“, – guodėsi A.Ruzgienė.

„Lietuvos draudimo“ atstovė E.Dapkienė pastebėjo, kad nukentėjusieji dažniausiai nesutinka su ekspertų išvadomis, o šį kartą nuostolių patyrusi šeima iš karto liko patenkinta tokia eksperto įvertinta žalos suma.

„Kompanijos patarimas tokiais atvejais yra vienas – draustis. Tegul draudimo kompanijos, o ne patys žmonės plėšosi tarpusavyje, iš ko ir kiek išieškoti žalą regreso tvarka. Tai yra geriausia išeitis, ypač kalbant apie tokias avarijas daugiabučiuose“, – patarė E.Dapkienė.

Papildyta

Draudimo priežiūros komisijos narys Darius Andriukaitis pripažino, kad komisija neturi svertų nagrinėti skundus ir taikyti represines priežiūros priemones draudimo brokeriams dėl jų veiklos, susijusios su jų privačiais interesais.

„Mums nėra tekę nagrinėti klientų skundų dėl brokerių veiklos“, - tikino D.Andriukaitis, kuris specializuojasi teisėkūros, vartotojų ir draudikų ginčų nagrinėjimo srityje.

D.Andriukaičio nuomone, draudimo brokeris net ir spręsdamas privačius klausimus turi tik vieną pranašumą - draudimo sistemos išmanymą.

„Draudimo brokeris santykyje su kaltininke dalyvauja kaip privatus asmuo. Tačiau jo pranašumas tik tas, kad brokeris  gali būti stipresnis, labiau pasikaustęs šioje srityje. Tačiau kaltininkas, kuris nesutinka su žalos lygiu, taip pat turi teisę ginčyti ieškinį. Tik kyla įrodinėjimo problema, ar ta žala tikrai tokio dydžio. Tuomet šioje situacijoje turėtų savo žodį tarti ekspertai“, - tikino D.Andriukaitis.

Draudimo priežiūros komisijos narys patarė ginčus spręsti specialistų ir ekspertų pagalba.

„Savo interesus reikia ginti. Tai liečia abi besiginčijančias puses. Pagrindinė problema, matyt, dėl vertės nustatymo. Reikėtų klausti kokiu būdu buvo nustatyta daikto kaina, kas tai atliko. Jei šis ginčas nueitų iki teismo, jis taip pat klaustų kokiais dokumentais pagrįsta daikto vertė“, - tikino specialistas.