Ir „uosto“, ir skraidina

Viename iš Graikijos uostų išbandyta technologija į laivą bepiločiais orlaiviais arba dronais, atskraidinti COVID-19 greituosius testus.

Internetiniame, leidinyje „Greenport“ pristatytas gana platus dronų naudojimo įvairiuose jūrų uostuose spektras.

Labiausiai bepiločiai orlaiviai uostuose naudojami aplinkosaugai. Dažnai dronai, kurie turi vadinamąsias „e-nosis“ (gali „užuosti“ kvapus), išoriniuose reiduose sukinėjasi tarp laivų ir nustato, ar jų išmetama sudegusio kuro sieros junginių emisija neviršija normų. Tokį superdroną nuo šių metų sausio naudoja Roterdamo uostas.

Bepiločius orlaivius su sieros junginių jutikliais naudoja ir Norvegijos radiacinės saugos, taip pat pakrančių apsaugos tarnybos. Pirmuosius sieros junginių emisijos pažeidėjus jurisdikciniuose vandenyse aptiko ir Danijos jūrų administracijos dronas.

Kita su aplinkosauga susijusi dronų misija yra nustatyti naftos produktų ar balastinių vandenų išpylimą iš laivų atviruose vandenyse. Azijos šalyse bepiločiai orlaiviai dažniau naudojami ne aplinkosaugai, o įvairiems daiktams gabenti į išorės reiduose stovinčius laivus. Dronų tarnybos sukurtos Singapūro, Honkongo, Šendženo uostuose. Plačiau pristatytas atvejis, kai Singapūro uoste naudojantis bepiločiu orlaiviu iš kranto į laivą buvo pristatyta 3D printeriu atspausdinta laivo detalė.

Klaipėdoje vyko bandymai

Klaipėdos uostas taip pat planuoja įsigyti keletą dronų. Kai kurių bepiločių orlaivių veiklos modeliai Klaipėdoje jau buvo išbandyti – tik ne jūroje, o virš Dangės upės.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas teigė, kad bepiločiai orlaiviai būtų naudojami locmanų įrangai į laivus pristatyti tais atvejais, kai laivai į uostą vedami nuotoliniu būdu.

Dėl tokio pristatymo ir buvo atliekami bandymai. Dronas gali nugabenti įrangą į laivą, bet susiduriama su jo grįžimo atgal problema.

Ieškoma itin patikimų dronų, kurie locmanų įrangą į laivą garantuotai atskraidintų bei patys grįžtų ir esant blogesnėms oro sąlygoms, kai į laivą įprastu būdu su locmanų kateriu negalima pristatyti locmano. Kita sritis, kur Klaipėdos uostas naudotų dronus, būtų uosto apžvalga. Ji ypač svarbi norint nustatyti teršalų išpylimo iš laivų atvejus šiems stovint uoste prie krantinių.

A.Latakas tikino, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra numačiusi pinigų bepiločiams orlaiviams įsigyti, tačiau jų pirkimo konkurso kol kas neskelbia.

Jo nuomone, Klaipėdos uoste įsigijus keletą bepiločių orlaivių naujos jų valdymo tarnybos nereikės kurti. Valdyti dronus būtų išmokyti laivų eismo tarnybos ar uosto dispečerinės darbuotojai.

Nauji dronai ugniagesiams

Gali būti, kad įvairioms funkcijoms vykdyti virš uosto gali pasirodyti ir kitų tarnybų bepiločiai orlaiviai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įsigijo 10 įvairios paskirties dronų, padėsiančių operatyviau ir efektyviau atlikti reikalingas žvalgybas didelėse teritorijose.

Dalis jų bus naudojama ir Klaipėdoje, gal net ir uoste, Kuršių mariose ar jūroje, jei kas nors atsitiktų. Iš 10 priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos dronų  6 yra žvalgybiniai, kiti turi papildomų modernių ir išmanių funkcijų, galingą termokamerą.

Jais galima būtų koordinuoti kai kuriuos veiksmus, jei uoste tektų gesinti gaisrus laivuose.

„Dronai pasaulyje sparčiai populiarėja, jų panaudojimo galimybės – labai plačios. Neabejojame, kad jie palengvins ugniagesių darbą, padidins jo efektyvumą“, – sakė Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus viršininkas Vaidas Masiliauskas.

Netrukus ir kitos tarnybos, kurių veikla susijusi ir su uostu, įsigis arba jau yra įsigijusios bepilotes skraidykles.