Po euro įvedimo rinkoje vėl suaktyvėjo greitųjų kreditų skolintojai. Viliojama reklama jie siūlo "geriausias sąlygas išsvajotiems pirkiniams", lyg tarp kitko užsimindami, kad paskolas reikės grąžinti. Ekonomistai vienbalsiai tikina: neapgalvoti finansiniai sprendimai skolininkams gali turėti katastrofiškų pasekmių.
Paskolų viliotinis
Skubių paskolų teikėjai neslepia, kad po euro įvedimo klientai yra pritilę ir neskuba skolintis. Būtent todėl pastaruoju metu skolintojai ir suaktyvėjo. Jų reklamos gausu tiek spaudoje, tiek internete.
"Tai reiškia, kad Lietuvoje yra tokių paskolų poreikis. Greitųjų kreditų populiarumas rodo, jog žmonės nuolat susiduria su trumpalaikėmis pinigų stygiaus problemomis. Ar tai yra protingas būdas tas problemas spręsti, pasakyti sunku", – dėstė Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertas Vytautas Žukauskas.
"Parduotuvės vitrinoje kasdieniame jūsų kelyje vis vilioja koks nors pirkinys, kurio tikrai trokštate, jis praverstų jūsų buityje, tačiau vis pritrūksta valios jam susitaupyti?" – prieš tokią klampią reklaminę vilionę vargiai atsilaikys žmogus, kuris kenčia nuo buities nepriteklių ir neišgali gyventi "kaip visi".
"Skolintis išsvajotiems pirkiniams nėra blogas pasirinkimas, jei esate tikri, kad turėsite pakankamai pajamų paskolos įmokoms mokėti", – įspėja skolintojai, kad kreditą vis dėlto teks kažkaip grąžinti.
"Norams nugalėjus ir paėmus greitąjį kreditą savo svajonių pirkiniui, prieš tai įvertinus savo finansus, turėtumėte pagerinti savo buitį, paįvairinti kasdienybę ar pakelti nuotaiką, nudžiuginti artimąjį, todėl galima sakyti, kad paskolos paėmimas tinkamiems pirkiniams yra naudingas ne tiek finansiškai, kiek morališkai", – verslininkai jau atvirai nesigėdija skleisti demagogijos, kuri ilgainiui beviltiškai įklampina skolininką į neišbrendamą skolų liūną.
Grynieji – per vieną dieną
Skubių kreditų teikėjai mėgina pralenkti vieni kitus visaip viliodami klientus: "Grynieji pinigai išmokami vos per 1 dieną. Greitieji kreditai internetu nuo 50 iki 3 tūkst. eurų.
Pirmas kreditas nemokamai. Nuolaida visoms paskoloms: dieną – 50 proc., naktį – 70 proc. Greitosios paskolos paraišką galite atsiųsti ir trumpąja SMS žinute, norėdami pratęsti greitąją paskolą, siųskite trumpąją SMS žinutę".
Kai kurie siūlo aptarnavimą net kliento namuose. Klientų amžius taip pat beveik neribojamas – greitas kreditas, anot tinklalapiuose pateikiamos informacijos, suteikiamas asmenims "nuo 18 metų (kai kuriais atvejais nuo 20 metų) iki 70 metų amžiaus, Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems leidimą nuolatos gyventi ir dirbti LR teritorijoje".
Vis dėlto neretu atveju už kreditą reikalaujamas užstatas – nekilnojamasis turtas, kartais tinka ir automobilis.
Tolygu savižudybei?
Ekonomistės Aušros Maldeikienės nuostata dėl greitųjų kreditų – kategoriška. Tiems žmonėms, kurie nusprendė jais pasinaudoti, norėdami padengti jau esamas skolas, skubioji paskola esą yra pražūtinga.
"Jeigu jie nori pasikarti, tai – vienas geriausių būdų, tiktai reikės kankintis ilgai. Jeigu jie pasiimtų virvę, neturiu patirties, bet manau, kad užtruktų trumpai. O jei tie žmonės pasiimtų greitąjį kreditą, baigtųsi tragiškai. Šitos paskolos skirtos tiems, kurie turi daug pinigų ir tik laikinai jų pritrūko", – tvirtino A.Maldeikienė.
Pasak ekonomistės, jeigu tokią paskolą pasiima žmogus tik tam, kad padengtų kitą paskolą, jis pasielgia labai neatsakingai.
"Jis sau nežmoniškai pakenkia, net nemoku pasakyti, kaip tai yra blogai. Jei žmogus negali grąžinti paskolos, kai bankas už ją prašo 12 ar net 20 procentų, tai kaip jis ją grąžins, kai kiti skolintojai nori 300 procentų? Tiesiog reikia paprašyti matematikos mokytojo, kad apskaičiuotų, kuo viskas baigsis. Tai yra tragedija", – neslėpė A.Maldeikienė.
Optinė apgaulė
Ekonomistas Gitanas Nausėda mano, kad gali atsirasti tokių žmonių, kuriems pasirodys, jog įvedus eurą, optiškai sumažėjo kainos ir dėl to kas nors ims daugiau vartoti.
Galimas dalykas, neįvertinę savo galimybių tokie vartotojai vėliau bus priversti kreiptis į greitųjų paskolų bendrovę, kad suvestų galą su galu.
"Tokiu atveju gal kokia nors rizika ir kyla, bet norėtųsi tikėti, kad daug žmonių šitai iliuzijai vis dėlto nepasiduos. Galbūt didesnis pavojus buvo pirmosiomis savaitėmis, kai žmonės išvydo optiškai sumažėjusias kainas, bet dar nebuvo gavę savo atlyginimų, pensijų ar kitų pajamų eurais ir nepamatė, kad ir pajamos yra žymiai sumažėjusios", – dėstė G.Nausėda.
Pasak ekonomisto, labai svarbu, kad tuo pirmuoju laikotarpiu žmonės tiksliai viską apskaičiuotų ir suvoktų, kad tas euro įvedimas jų nepadarė nei turtingesnių, nei skurdesnių, todėl esą domėjimasis greitosiomis paskolomis neturėtų suintensyvėti.
Pats blogiausias variantas
"Jeigu greitųjų paskolų bendrovės dirbtų tokiomis pat sąlygomis, kaip bankai, tame pačiame rinkos lauke, jų iš viso nebūtų, nes neišlaikytų konkurencijos. Bet yra dalis klientų, kurie bankams yra nepatrauklūs, nes jų pajamos nėra garantuotos, kadangi jie neturi įkeičiamo turto, ir bankai jiems paskolos suteikti negali. Tai šitą riziką prisiima greitųjų paskolų bendrovės", – pabrėžė G.Nausėda.
Bet tai daroma taikant itin dideles, palyginti su bankais, palūkanų normas. Esą kol bus tokia klientų kategorija, tol ir bus poreikis skolintis greitųjų paskolų bendrovėse.
Jeigu žmones prispiria bėda ir jie nemato kitos galimybės gauti pinigų, gal tai ir yra sprendimas.
"Tačiau ne paslaptis, jog greitąsias paskolas ima tam, kad nori geriau ir gražiau gyventi. Jie tiesiog bando pasigerinti sau gyvenimą iš nieko ir įsivelia į paskolas. O paskui įsijungia užburtas ratas – reikia tas paskolas grąžinti, mokėti dideles palūkanas ir vėl skolintis, kad sumokėtų tų ankstesnių kreditų palūkanas. Tai pats blogiausias variantas, koks tik įmanomas, vedantis į bankrotą", – įsitikinęs G.Nausėda.
Gailisi savo sprendimų
Rinkodaros specialistas Raimundas Vaitiekūnas, kalbėdamas apie pinigų skolinimą, teigė, jog niekur Europoje tokių milžiniškų procentų už paskolas nėra. Todėl prisiskolinus skubiųjų kreditų, asmeninė finansinė katastrofa esą sunkiai išvengiama.
"Jie beviltiškai įsisuka į tą ratą – paskola, grąžinimas, darbas, paskola, atidavimas, darbas, baimė. Tik šitokie žmonės gali skolintis tokiomis sąlygomis, o visi kiti, kurie bent kiek turi proto, šito košmaro išvengia. Yra tekę susidurti su tokiais, kurie dėl greitųjų paskolų prarado būstą ar automobilį, ir jie labai gailisi, kad tuo laiku nemąstė", – tikino R.Vaitiekūnas.
Fizinio asmens bankroto administratorius Irmantas Lengvinas tvirtino, kad tarp bankrutuojančių vis dėlto labai mažai tokių, kurie šiai procedūrai ryžosi, būtent nepakeldami prisiimtų skubių paskolų naštos, nes teismams tai – ne motyvas kelti asmens bankroto bylą, tokiu atveju skola turėtų viršyti daugiau nei pusaštunto tūkstančio eurų.
"Jei asmuo skolinosi, bet nesuprato, ką skolinasi, tai yra to žmogaus problemos. Kas kaltas, kad jis pasiskolino 15 greitųjų kreditų? Paprastai tokiems žmonėms bankrutuoti neleidžiama, bet kiekvienas atvejis skirtingas. Kategoriškos nuostatos nėra, o dažniausiai bankrutuoja labai dideles paskolas turintys žmonės ar sužlugę verslininkai, laidavę už kreditą savo asmeniniu turtu", – teigė I.Lengvinas.
Žiūri atsakingai
„Visuomenės apklausos rodo, kad smulkiuosius vartojimo kreditus gyventojai dažniausiai ima ištikus „šokinėms“ finansų situacijoms, netikėtai atsiradusiems finansiniams poreikiams patenkinti ar finansiniams srautams sureguliuoti. Tarp dažniausia minimų tikslų yra: namų ūkio reikmėms, komunalinėms sąskaitoms apmokėti, maistui pirkti, automobilio ir buitinės technikos remontui. Paprastai vartojimo kreditai žmonėms yra vienintelė galimybė legaliai gauti finansavimą, kai klasikinės finansų įstaigos jiems nepadeda“, – sakė Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas Liutauras Valickas.
Tai nėra didelės sumos. Remiantis Lietuvos banko statistika – vidutinė smulkiojo vartojimo kredito suma siekia 100 eurų ir ji imama mėnesiui. Po mėnesio vartotojas vidutiniškai sumoka 9,5 eurų kainą (į ją įeina ir apie 8 proc. mėnesinių palūkanų).
„Mūsų asociacijos nariai į skolinimą ir skolinimąsi žiūri labai atsakingai, laikosi ne tik Vartojimo kredito įstatymo, Lietuvos banko atsakingo skolinimo nuostatų ir rekomendacijų dėl sąžiningos reklamos, bet ir savo etikos kodekso, be to kuria savireguliacijos įrankius, kad gyventojai galėtų atsisakyti gauti kreditą, kreiptųsi nemokamos teisinės konsultacijos arba gintų savo interesus kredito arbitraže“, – teigė L.Valickas.
Jis pabrėžė, kad rinkoje gali būti ir neatsakingų skolintojų, kurie apeina įstatymus ir skolina neatsakingai, taikydami įvarius paslėptus mokesčius.
Būtent į šiuos skolintojus turėtų būti nukreiptas kreditus prižiūrinčių institucijų dėmesys.
LSVKA įmonės iš tiesų visuomet informuoja vartotoją, kad paskolą reikės grąžinti. Juk nekyla diskusijų, ar reikia grąžinti būsto paskolą bankui arba sumokėti lizingo įmoką už automobilį.
Smulkiųjų vartojimo kreditų įmonės skolina nuosavas lėšas ir joms labai svarbu, kad vartotojai su pinigais elgtųsi atsakingai. Todėl vartotojų mokumas tikrinamas keliolikoje duomenų bazių.
„Mes tikime, kad Lietuvos gyventojai gali patys priimti finansinius sprendimus ir prisiimti atsakomybę už savo finansus. Žinoma, reikėtų ugdyti finansinį raštingumą ir asociacija taip pat prie to prisideda “, – sakė L.Valickas.
Naujausi komentarai