Naujosios valdžios užmojai suveržti paprastų piliečių diržus guls ir ant pacientų bei medikų pečių. Gydymo įstaigos su baime laukia kitų metų.

Gydymas brangs

Gydytis ligoninėje tampa vis didesne prabanga. Jau dabar pėdinti į ligoninę tenka su vaistų ir įvairių medicininių priemonių nešuliais. Juos susipirkti atsieina po kelis šimtus litų.

Prognozuojama, kad po Naujųjų priemoka už medikamentus ir medicinines priemones dar labiau išaugs. Medikai šmaikštauja, kad tuomet pacientams nebeužteks pinigų ir kyšiams.

Sveikatos apsaugos sistemos tobulinimas ir krizės įveikimas gali smogti kiti galu. PVM lengvatų naikinimas vaistams, medicinos priemonėms ir medicinos įrangai užguls pacientų ir gydymo įstaigų pečius.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis neslėpė su baime laukiantis 2009 metų pradžios, kai bus pasirašytos sutartys su Klaipėdos teritorine ligonių kasa.

Nors ligoninė išgyveno ne vieną krizę, tačiau nerimas ir nuolatinės kalbos apie sunkmetį veikia darbuotojus.

Gaus mažiau lėšų

Susitikime su premjeru Andriumi Kubiliumi ir finansų ministru Algirdu Šemeta didžiausiosios uostamiesčio ligoninės vadovas įsitikino, kad nauji pokyčiai gydymo įstaigą palies labai stipriai. Sveikatos priežiūros sistemai prognozuojami labai sunkūs artimiausi dveji metai.

"Ligoninės perkamoji galia gerokai sumažės. Net jei pinigų suma išliks ta pati, skaudžiai atsilieps PVM lengvatų naikinimas. O jos skaičiuojamos milijonais. Atsiradęs deficitas privalomajame sveikatos fonde lems, kad pagal sutartis gausime mažiau lėšų. Infliacija šalyje siekia 11 proc., o gydymo įstaigose – apie 18. Mums labiausiai atsiliepia brangstanti energetika ir maistas", – problemas vardijo V.Janušonis.

Situaciją apsunkina ir Ligonių kasų mėnesiui atidėti iki tol laiku skirti pinigai mokėjimams. Tad apmokėjimų už suteiktas paslaugas jų teikėjai gali tikėtis tik po pusantro mėnesio.

"Stebime ekonominę situaciją, tad apsidraudėme iš anksto – ėmėmės priemonių sunkumams įveikti, kad nereikėtų mažinti atlyginimų ir darbo vietų", – tikino ligoninės vadovas.

V.Janušonis nepanoro detalizuoti priemonių plano. Tačiau pridūrė, kad krizei pradėta ruoštis dar prieš metus.

Pacientai turės mokėti

Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga buvo atsargus. "Dabar sunku komentuoti, kol neturiu kitų metų ligoninės biudžeto, pasirašytų sutarčių su Ligonių kasa", – aiškino jis.

Situacija turėtų būti aiškesnė sausio pradžioje. J.Sąlyga neneigė, kad lengvatų naikinimas atsilieps, tačiau dar nepanoro gąsdinti pacientų.

"Jeigu nebus sugalvota kito mechanizmo, pacientams teks papildomai mokėti. Ir nemažai", – nenoriai pripažino ligoninės vadovas.

J.Sąlyga tikino, jog bus stengiamasi ieškoti išeičių, kad finansinė našta nebūtų permesta ir ant pacientų pečių. Pasak vadovo, situaciją pagerintų kuo greičiau įvestas savanoriškas sveikatos draudimas.

Priemoka taps oficiali

Vienas pirmųjų Vyriausybės numatomų žingsnių keičiant sveikatos apsaugą – iš privalomojo sveikatos fondo kompensuoti tik pusę gydymo sumos. Likusią dalį teks primokėti pačiam ligoniui.

Tad pacientui teks pakratyti piniginę, jei ligoninėje bus gydoma ne pagrindinė liga. Tiesa, dar nėra aišku, kokio dydžio priemokos būtų reikalaujama iš paciento.

Pasak V.Janušonio, įstatymuose jau dabar yra numatyti mokesčiai už papildomas paslaugas, jeigu gydoma ne pagrindinė liga. Tačiau realiai šis įstatymas netaikomas.

"Matyt, bus imtasi priemonių, kad įstatymas pradėtų veikti realiai, o priemoka taptų oficiali", – pridūrė jis.

Priemokos egzistuoja visose ligoninėse. V.Janušonis tikino, kad jo gydymo įstaigoje jos – mažiausios, o moka tik pusė pacientų. "Dabar primoka tik geresnių vaistų ar medicininių priemonių pageidaujantys ligoniai. Jie su tuo sutinka ir pasirašo", – tęsė vadovas.

V.Janušonis pripažino, kad pacientai ir dabar kartais priversti nemažai sumokėti. "Sveikata – brangus dalykas", – neslėpė vadovas.

Vaistų maišais neperka

Uostamiesčio vaistinės didelio pirkėjų antplūdžio nepastebi, bet pripažįsta pirkėjų sulaukiančios daugiau nei įprastai. Daugelis stengiasi įsigyti pigesnių medikamentų.

Didesniais kiekiais perkami receptiniai vaistai. Stengiamasi apsirūpinti virškinimo sutrikimams, skrandžio ligoms skirtais vaistais. Jei moterys anksčiau kontraceptikus pirkdavo vienam mėnesiui, tai dabar įsigyja pusmečiui – kiek galioja receptas.

Kai kurie pirkėjai vaistininkėms pasiguodžia, jog didesnio vaistų kiekio už mažesnę kainą negali įsigyti dėl pinigų stokos.

"Į Vyriausybės sprendimą didinti PVM tarifą vaistams gyventojai reaguoja jautriai. Dėl brangsiančių vaistų ypač nuogąstauja vyresnio amžiaus žmonės, nes daug jų serga lėtinėmis ligomis ir jiems nuolat reikia gerti vaistus", – pastebi bendrovės "Eurovaistinė" komunikacijos vadybininkė Lina Liepytė.

Vienoje Klaipėdos „Eurovaistinių“ dirbanti vaistininkė teigė, kad padaugėjo pacientų ilgesniam laikotarpiui perkančių kompensuojamuosius vaistus.

Iš nereceptinių vaistų perkama šiek tiek daugiau vaistų nuo skausmo, virškinimo sutrikimų ar širdies lašų, tačiau didelių medikamentų atsargų gyventojai kol kas nekaupia.

Pasak L.Liepytės, „Eurovaistinėse“ vaistų paklausa, palyginti su prieš tai buvusiais mėnesiais, išaugusi. Vis dėlto augimas labiau siejamas su sezoninėmis peršalimo ligomis ar lėtinių ligų paūmėjimu.

Liutauras Labanauskas

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas

Kol kas turime tik Vyriausybės antikrizinį planą sveikatos sistemai, o ne biudžetą. Tik žodžiu aptarta, kiek gausime pinigų. Neaišku, kaip bus dėl lengvatų naikinimo. Matematika paprasta: vietoj penkių procentų reikės mokėti 19. Pabrangimas labai didelis. Jei valstybė neskirs papildomai lėšų, bus striuka. Jau šiandien aišku, kad net geriausiu atveju trūks pusės milijardo litų. Trūkumas užprogramuotas. Jeigu vėluos pinigų pervedimai – dar ir kitos problemos neišvengiamos. Padengti teks iš medikų atlyginimų fondo. Gydytojams vidutiniškai alga gali mažėti apie 500 litų. Vyriausybei ir naujajam sveikatos apsaugos ministrui įteikėme savo pasiūlymus dėl antikrizinio plano. Šią savaitę tikimės sėsti prie derybų stalo.