Buvo vos išaušę, kai klaipėdietė Angelina ryte prabudo nuo bute vabzdžių keliamo triukšmo.

Moteris greit įsitikino, jog tai širšės. Jų buvo gana daug, nors nei jos kambaryje, nei virtuvėje nebuvo padėta net obuolių, kurie galėtų jas privilioti.

Klaipėdietė gyvena septintame aukšte, neįstiklinto balkono durys buvo praviros, tad nelauktos viešnios įsibrovė pro jas.

„Širšių buvo labai daug. Mėginau jas išvyti lauk mojuodama rankšluosčiu. Bet tik dar labiau jas suerzinau, bent trys mane sugėlė. Kai rankšluostis nepadėjo, teko griebtis vabzdžiams skirtų nuodų. Po pirmojo nuodijimo sušlaviau mažiausiai pusšimtį kritusių širšių. Ir taip vargau kelias dienas. Pasiteiravau kaimynų, ar pas juos nėra širšių, viena moteris sakė, kad buvo ir pas ją, kiti langus aptraukę tinkleliais, tad šito „gėrio“ išvengė“, – pasakojo klaipėdietė.

Specialistai pataria, pastebėjus vapsvas ar širšes, nesiartinti prie jų lizdų, landų sienose ar kitų konstrukcijų, nes tai gali būti net pavojinga gyvybei.

Moteris mano, kad galbūt kur nors netoliese buvo širšių lizdas, tačiau kur, galima tik spėlioti.

Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje širšės būna itin aktyvios, labiausiai joms rūpi augalinės kilmės nektarai, vaisiai, saldumynai, cukrus ir kiti saldėsiai.

Specialistai pataria, pastebėjus vapsvas ar širšes, nesiartinti prie jų lizdų, landų sienose ar kitų konstrukcijų, nes tai gali būti net pavojinga gyvybei.

Siūloma nebandyti užakinti pastebėtus plyšius ar landas statybinėmis putomis ar skiediniu, nes vabzdžiai ims ieškoti išėjimo ir susierzinę gali pradėti lįsti į gyvenamas patalpas.

Būtina pašalinti širšes viliojančius maisto šaltinius, langus aptraukti tinkleliais, o pastebėjus jų lizdą ar vietą, kur vapsvos lenda pastato plyšiuose, – kviesti profesionalus.