Paprašė atlyginti už prekes

Likus dienai iki sueinant senaties terminui draudimo bendrovė prisiminė prieš trejus metus įvykusią kanalizacijos avariją ir už sulietas prekes pirmajame aukšte pareiškė ieškinį trečiojo aukšto gyventojai.

Taip galima vienu sakiniu apibrėžti klaipėdietės Jolantos Norkienės vargus bandant įrodyti, kad dėl sugadintų parduotuvės prekių bei patalpų ji nekalta, todėl neturi mokėti daugiau nei pusketvirto tūkstančio eurų.

J.Norkienė 2012 m. gegužės viduryje įsigijo butą Herkaus Manto gatvės 4-ojo namo trečiame aukšte, kurio pirmajame aukšte veikia parduotuvė "Drogas". Butas buvo užgriozdintas senais baldais, nereikalingais daiktais.

Moteris pagal susitarimą galėjo dar porą mėnesių gyventi ankstesniajame savo būste, o tuo metu kuopė naująjį. Ji išmetė ne tik senus ankstesnių gyventojų daiktus, bet ir paprašė santechniką išmontuoti nebetinkamą naudoti vonią, sumanė pakeisti ir kitą santechniką. Kadangi moteris miesto centre esančiame bute negyveno, meistras užsuko vandens tiekimą.

Maždaug po dešimties dienų "Drogo" patalpos buvo užlietos, sugadinta nemažai prekių.

Apkaltino sujudinus stovą

Pradėta ieškoti kaltininko.

Viena galimų versijų – nusukant vonią J.Norkienės bute buvo sujudintas kanalizacijos stovas, trūko silpniausia jo dalis ties antrojo aukšto butu, kur anksčiau atlikto remonto metu buvo padaryta nemažai pakeitimų.

Beje, kol J.Norkienės bute buvo užsuktas vanduo, parduotuvė buvo apipilta dar porą kartų.

Trečiosios kanalizacijos avarijos metu remontininkai nusprendė rasti, iš kur į parduotuvę plūsta vanduo. Stovas apžiūrėtas specialiu zondu.

Šis parodė, kad problema – antrajame aukšte. Patekti į jį nebuvo paprasta, mat butas – nuomojamas. Kai galiausiai pavyko įeiti į šį būstą, teko nulupti nuo sienos plyteles, pasiekti prakiurusį stovą ir jį sutaisyti.

Tada parduotuvės "Drogas" draudikai pareiškė pretenzijas J.Norkienei, ši kreipėsi į savo draudikus. Į pretenziją buvo kvalifikuotai atsikirsta, daugiau jokių reikalavimų moteris negirdėjo porą metų.

"Buvau rami, nes dar tada, kai meistrai ieškojo užpylimo priežasties, visi aiškino, kad mano kaltės nėra. 2015 m. birželio 12 d., tai yra likus dienai iki sueis senaties terminas reikalauti žalos atlyginimo iš fizinio asmens, Klaipėdos miesto apylinkės teismą pasiekė ieškinys, kuriuo siekiama iš manęs prisiteisti didelę sumą", – pasakojo moteris.

Teisininkas nepraranda optimizmo

Teismo sprendimas apstulbino Klaipėdoje nebegyvenančią J.Norkienę – ji pripažinta avarijos kaltininke ir įpareigota atlyginti ne tik draudimo bendrovės parduotuvei išmokėtą išmoką, bet ir ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

J.Norkienės interesams teisme atstovaujantis advokato padėjėjas Eduardas Puškorius teigė, kad gyventojas atsakingas už vamzdžius, esančius jo bute iki sienų.

"Viskas, kas yra sienose ar už jų ribų – bendro naudojimo dalykai ir yra namo administratorių žinioje. Mano supratimu, nepalankų mano klientei sprendimą lėmė teisėjos nepatyrimas. Pateikiau Klaipėdos apygardos bei Aukščiausiojo teismų nutartis panašiose situacijose. Remiantis teismų praktika, atsakingas turėtų būti namo administratorius, – komentavo teisininkas. – Teismui turėtų būti pateikti vamzdynų planai, to nebuvo padaryta. Tada būtų aišku, kaip tą vamzdynų konstrukciją galima išjudinti. Visa Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad žmogus turi įrodinėti savo tiesą, jei gyvena antrajame aukšte, o aplietas – pirmasis. Šiuo atveju teismas nesidomėjo antrojo aukšto situacija, rado kaltininką trečiajame. Akivaizdu, kad sienoje esantis, vadinasi, priklausantis visiems gyventojams, vamzdis pratrūko dėl senumo."

J.Norkienė nenuleidžia rankų, ją ramina ir E.Puškorius, kuris yra tikras, kad labiau patyrusių Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų teismo teisėjų kolegija atsižvelgs į teismų praktiką.

Istorija kartojasi

Į kone identišką situaciją jau nebe pirmą kartą patenka ir kita miesto centre įsikūrusi klaipėdietė Bronė Ivaševič.

S.Šimkaus gatvės 14-ojo daugiabučio trečiajame aukšte gyvenanti moteris taip pat kaltinama suliejusi žemiau esantį butą ir pridariusi turtinės žalos pirmojo aukšto gyventojams.

78-erių pensininkė gyvena viena. Jos manymu, nelaimė galėjo įvykti kaimynams atliekant remonto darbus ir sujudinus kanalizacijos stovą, kuris trūko ties žemiau esančiu butu.

"Vienintelė visų blogybių priežastis yra ta, kad gyvenu būtent dvyliktame bute. Kai tik name vyksta remonto darbai, sujudinami įvadiniai vamzdžiai ir, matyt, pradeda tekėti vanduo. Bet kuo čia dėta aš?" – skėsčiojo rankomis pašnekovė.

Draudimo bendrovė iš moters pareikalavo atlyginti žalą. Jai atsisakius mokėti, kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Ieškiniu siekiama prisiteisti per 200 eurų sumą bei padengti teisme bylinėjimosi išlaidas.

Tiesa, toks B.Ivaševič draudimo bendrovės skundas jau nebestebina. Dar 2012-aisiais moteris buvo kaltinama dėl to paties – pirmajame aukšte esančio buto užliejimu.

Pati pašnekovė situaciją apibūdina kaip absurdišką, esą kanalizacija jos bute tvarkinga ir avarinės situacijos niekada nesukėlė.

Prieš kelerius metus siekdama išvengti papildomo streso ir tampymosi po teismus, draudimui moteris suplojo 835 litus. Dabar ji sakė nesiruošianti mokėti, kol teismas neįrodys jos kaltės.

"Tai nėra malonu, bet nematau kitos išeities, vėl pakloti didelės sumos neketinu. Pirkau butą, o ne namą, atsijungiau nuo centrinio šildymo, vandenį šildausi dujomis ir su bendra šildymo sistema neturiu reikalų. O pratekėti gali per įvadinius vamzdžius, kito paaiškinimo nežinau. Tiesa, pas mane nėra jokio euroremonto, bet tai nereiškia, kad gyvenu netvarkingai", – kalbėjo ji.

Vėl reikalauja eurų

Moteriai dėl pažertų kaltinimų, tai yra 2013-ųjų gegužę užliejus pirmojo aukšto gyventojus, iki šiol tenka varstyti Apylinkės teismo duris.

Jau įvyko du teismo posėdžiai, pirmasis – balandžio pabaigoje, kitas – praėjusią savaitę. Teisėjas sprendimą turėtų paskelbti po kelių savaičių. Jai gali tekti susimokėti apie 245 eurus.

"Anksčiau draudimo atstovas buvo atėjęs pas mane bent tris kartus ir apžiūrėjo patalpas, tačiau jokio nuotėkio nerado. Visiškai nesijaudindama įsileisdavau ir neprieštaravau, kad būtų vaikštoma po mano namus. Po kurio laiko sulaukiau pirmojo pranešimo iš draudimo, esą aš užliejau butą. Gavusi sąskaitą, suglumau, nors 2012-aisiais sumokėjau jų reikalaujamą sumą ir teisybės neieškojau, daugiau to nedarysiu. Su buto savininkais mes visiškai nebendraujame, jame gyvena nuomininkai", – tikino pašnekovė.

Moteris sielojasi, kad panašiai gali nutikti ir vėl. Sausį ji gavo dar vieną sąskaitą.

"Visiškai identiški atvejai. Įtariu, netrukus gausiu dar vieną pranešimą, nes girdėjau, kad kaimynai vėl daro remontą. Pastarąjį kartą manęs nebuvo namie, buvau parduotuvėje, radau ant buto durų priklijuotą lapelį su kontaktiniais duomenimis, kad išsikviesčiau avarinę tarnybą. O ką aš jiems pasakysiu? Juk pas mane nebuvo jokio nuotėkio. Grindys – visiškai sausos. Šiemet mane pasiekė dar vienas pranešimas, kuriame prašoma padengti žalą, siekiančią 65 eurus. Argi ne kvailystė?" – nesupratusi liko pašnekovė.

Bėda – sisteminė

Moteriai teisme atstovauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas Rolandas Stirbinskas. Jis teigė, kad situacija – akivaizdžiai sisteminė.

"Susidaro chronologiška sistema, ir tie užliejimai kartojasi. Per daug sutapimų, jog tai būtų tiesa. Be to, kyla klausimas, kaip galima užlieti pirmojo aukšto miegamąjį, jei ten net nėra radiatorių? Šioje situacijoje faktiškai nėra galimybės nustatyti užliejimo priežasties, nes yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad dar tą pačią dieną atvykę specialistai konstatavo, jog 12-ajame bute jokio nesandarumo ar gedimo vamzdyne nerasta, grindys buvo sausos, tiesiog trūksta įrodymų. Vargu ar moteris specialiai norėtų prisidaryti sau problemų ir lietų vandenį ant kaimynų", – tvirtino R.Stirbinskas.

Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad vykstant remonto darbams ir rekonstrukcijai name nuolat nukenčia būtent B.Ivaševič.

Komentaras

Raimondas Dilys

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas

Šios bylos nėra nė kiek sudėtingesnės nei bet kurio kito ginčo teisena. Kiekviena šalis turi įrodyti tai, ką teigia. Jeigu ieškovas teigia, kad buvo užpiltas, jis turi įrodyti užpylimo faktą, kad buvo padaryta žala, bei jos dydį. Jeigu atsakovas nesijaučia kaltas, jis turi įrodyti, kad ne jis užpylė. Gana dažnai tenka aiškintis, ar užpylimas įvyko dėl bendros namo konstrukcijos susidėvėjimo, ar dėl kiauro stogo, dar kokių nors priežasčių. Užpylimo atveju kalčių būna pačių įvairiausių. Jeigu atsakovas kratosi kaltės, pradedame aiškintis, iš kur pasipylė vanduo. Tada į bylą gali būti įtraukiamos ir namų valdos ar bendrijos. Prasideda įrodinėjimo procesas. Kartais net tenka įpareigoti išduoti pažymą. Siekiant išsiaiškinti užliejimo priežastis, geriausia yra skirti ekspertizę. Specialistas apžiūri konstrukcijas, vamzdynus ir pateikia išvadą. Jeigu į teismą kreipiamasi paskutinę dieną prieš senaties terminą, gali kilti klausimas, kodėl taip ilgai buvo delsiama. Tai yra aukštasis besibylinėjančių šalių atstovų – advokatų pilotažas. Svarbu, kas kaip sugeba surinkti įrodymus. Teismas už juos šio darbo neatlieka, jis tik vertina įrodymus. Teismo sprendimas visada privalo būti teisingas, bet jeigu nėra pateikti įrodymai, esama tikimybės, kad reikalavimai bus atmesti. Panašios bylos nėra retos. Vien mūsų teisme kiekvienas civilines bylas nagrinėjantis teisėjas išnagrinėja po tris ar keturias bylas, kuriose bylinėjamasi dėl žalos užpylimo atveju.