Mokėjo 1,6 mln. eurų

Kompanijos "Viremidos investicijos", kuri šiuo metu Liepų gatvėje valdo sklypą, teisininkai jau skaičiuoja, kad dėl atriekiamos žemės neteks 4,1 mln. eurų.

"Ir tokį ieškinį teiksime valstybei. Tai yra valstybės spąstai. Svarbiausia tai, kad mes nepadarėme nė vieno neteisėto žingsnio", – tikino įmonės vadovas Šarūnas Butkus.

Senus apleistus pastatus įmonė įsigijo iš "Klaipėdos medienos" bendrovės. Už sandorį buvo paklota 1,6 mln. eurų.

"Prieš tai teiravomės tuometės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, ar bus mums leista pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį. Buvo gauti visi sutikimai. Žemės sklypą išnuomojome 99 metams", – skandalingos istorijos pradžią prisiminė Š.Butkus.

Buvusios Klaipėdos medžio apdirbimo kombinato katilinės vietoje turėjo atsirasti du nauji modernūs statiniai.

Tai turėjo būti administracinių biurų ir smulkių parduotuvėlių pastatai.

Verslininkai planavo išsaugoti senąjį medienos įmonės kaminą, o jį apšvietus tinkama instaliacija, jis būtų tapęs traukos objektu ir savita reklamine instaliacija.

Atima kone pusę sklypo

Klaipėdiečiai puikiai pamena, kad ši teritorija dešimtmečius stovėjo apleista.

Sumanę išvystyti šią teritoriją, verslininkai parengė detalųjį planą ir net pakeitė žemės paskirtį iš gamybinės į komercinę.

"Parašus ir vėl dėjo ta pati Nacionalinė žemės tarnyba. Niekas nepriekaištavo, niekas neįžvelgė nieko neteisėto", – stebėjosi Š.Butkus.

Vos tik įmonė šiemet ėmėsi valymo darbų, sutvarkė apleistą teritoriją ir pradėjo statybos leidimų gavimo procedūrą, gavo žinią, kuri juos tiesiog pakirto.

"Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, vykdydamas specialiai sudarytos darbo grupės pavedimą, suformuotą darbo grupės išvadų pagrindu, pateikė pareiškėjui pasiūlymą sumažinti išnuomoto ilgalaikiam terminui naudojamo valstybinės žemės sklypo dydį nuo šiuo metu naudojamo 2,8895 ha iki 1,7162 ha", – rašoma pranešime.

Valdininkai pasiūlė verslininkams geranoriškai grąžinti valstybei 40 proc. jų valdomo sklypo.

Rado penkis pažeidimus

Visa ši istorija turi ir politinę priešistorę.

Paaiškėjo, kad ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus pavedimu buvo sudaryta specialistų darbo grupė, kuri privalėjo patikrinti 2014 ir 2015 m. sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis.

Valdininkų desantas blaškėsi ne tik po uostamiestį, buvo tikrintos nuomos sutartys Vilniaus ir Kauno savivaldybėse.

"Kiek žinome, Kauno savivaldybėje klausimų kilo dėl 50 numos sutarčių, Vilniuje aiškinamasi dėl 70 tokių atvejų. Uostamiestyje tikrintos 130 sutarčių, bet aptikti tik penki atvejai, sukėlę įtarimų", – situaciją aiškino Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.

Padvelkus žemės restitucija, praėjusį ketvirtadienį į Žemės ūkio ministeriją išskubėjo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybių atstovai.

"Klausimas: tad ką dabar daryti su šiomis istorijomis? Žmonės investavo pinigus, dešimtmečius mokėjo žemės nuomos mokestį, turėjo teisėtas nuomos sutartis. Aš matau tą pačią grėsmę, kuri ištiko Neringos savivaldybę. Mūsų laukia ieškiniai valstybei už valdininkų žioplumą. Gali prasidėti restitucija", – pasakojo A.Šulcas.

Vicemeras stebėjosi, kad tokias sutartis tikrino būrys valdininkų, žemę nuomojo pati Nacionalinė žemės tarnyba, kuri dabar grasina nutraukti sutartis.

"Aš seniai sakau, kad didžiuosiuose šalies miestuose žemės reikalai turi būti atiduoti į savivaldos rankas. Tikrino ir derino eilė institucijų. Gavosi dar didesnė košė, tik kaltų nėra", – replikavo A.Šulcas.

Įžvelgia nusižengimus

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė teigė, kad patikrinimo metu komisijai užkliuvo Liepojos gatvės 150 adresu esantis sklypas.

"Kilo klausimų dėl tarp dviejų sklypų įsiterpusio valstybinės žemės sklypo prijungimo. Nacionalinei žemės tarnybai kilo klausimų, kodėl valstybinė žemė buvo prijungta per du kartus. Komisijos manymu, tai yra neteisėta. Pagal įstatymus vienu kartu galima prijungti iki 4 arų sklypą. Vienu atveju buvo prijungta 3,9 aro, o kitu – 51 kvadratinis metras iki 80 kvadratinių metrų iš skirtingų pusių", – kalbėjo R.Gružienė.

Po patikrinimų kimbama ir prie Barškių gatvėje esančių sklypų.

Prie penkių sklypų buvo prijungta nuo 1,6 iki 2 arų valstybinės žemės plotai.

Taip pat tikrintojams užkliuvo vieno Dvaro gatvėje esančio sklypo suformavimo istorija.

"Mes kaltinami, kad dalyvavome pradiniuose sklypo formavimo procedūrose. Tačiau nei mes tikrinome, nei mes derinome, nei mes nuomojome žemę", – teigė R.Gružienė.

Žlugs kvartalo atgimimas

Didžiausiais nuostoliais atsiduodančioje "Viremidos investicijos" žemės nuomos istorijoje Nacionalinės žemės tarnyba įžvelgė per didelį verslui perleistą plotą.

"Trijų hektarų plote yra tik keli nedideli pastatai. Manoma, kad sklypas per didelis. Pastatų eksploatavimui užtektų ir mažesnio žemės ploto. Tačiau mes manome, kad tai paviršutiniškas požiūris. Šio žemės sklypo suformavimo istorija siekia 1997–1998 m. Sklypas formuotas medienos perdirbimo įmonei. Ši įmonė keitė savo veiklą, pastatus pardavė", – prisiminė R.Gružienė.

O pastatus verslininkai pirko neslėpdami, kad vystys šias teritorijas.

"Miesto bendrajame plane numatyta šios teritorijos konversija. Tai yra galimybė keisti jos paskirtį į tokią, kuri neštų pelną ir naudą visuomenei bei miestui. Visi tikėjosi, kad ši teritorija atgims, atsiras naujos darbo vietos. Neįžvalgu vertinti sklypo dydį pagal šiuo metu esančius pastatus, nes šios teritorijos perspektyva yra visai kitokia. Pati Nacionalinė žemės tarnyba leido parduoti pastatus, pati išnuomojo sklypą, leido pakeisti žemės paskirtį, leido rengti detaliuosius planus, o dabar atima", – stebėjosi R.Gružienė.

Taip reikalaujama kyšio?

Sklypus valdanti įmonė "Viremidos investicijos" jau yra suradusi investuotojus vystomam projektui.

"Mes turime tam tikrus susitarimus. Tačiau viskas žlunga. Kai išgirdau, kad norima atimti žemės sklypo dalį, man pirmiausia kilo klausimas, ar iš mūsų nereikalaujama kyšio? Tik taip gali atrodyti. Juk jokių kriterijų nėra sprendžiant, kiek atimti žemės. Tik nuo valdininkų valios tai priklauso. Jokie įstatymai nesikeitė. Pasikeitė tik valdininkai ir jų požiūris į įstatymų traktavimą. Visi žino, kokiais būdais galima pakeisti valdininkų požiūrį. Bet mes šiuo keliu neisime", – nuomonę išsakė Š.Butkus.

Suteikė išlygas

Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Marius Buja tvirtino, kad, paaiškėjus tam tikriems pažeidimams, tarnyba buvo pradėjusi tarnybinius patikrinimus.

"Teritorinio padalinio vadovei skirta nuobauda. Buvo nustatyta, jog įmonei neteisėtai išnuomotas per didelis žemės sklypas. Vyriausybės nutarime nurodyta, kad žemės sklypas turi būti nuomojamas tokio dydžio, kokio reikia statinio eksploatacijai. Atvažiavę į Klaipėdą pamatėme, jog pusė sklypo yra visiškai nenaudojama, apaugę krūmais ir žolėmis", – aiškino M.Buja.

Valdininkai peržvelgė apleisto žemės ploto nuomos sutartį.

"Ten nevyko jokia veikla, nėra jokių statinių. Valstybė veikiausiai patyrė žalą, nes sklypą galima atidalyti ir parduoti. Paaiškėjo ir tai, kad sklypas išnuomotas ne aukciono būdu. Tai reiškia, kad nuomininkas lengvatinėmis sąlygomis gavo teisę nuomoti per didelį plotą", – aiškino M.Buja.

Pinigai – ne esmė

Paklausus, kokią sumą valdininkai gali tikėtis gauti pardavę sklypą aukcione, M.Buja atsakė, kad nespėlios.

"Į tai atsakytų tik įvykęs aukcionas", – tarstelėjo valdininkas.

Perklausus, ar tai galėtų būtų didesnė nei 4,1 mln. eurų suma, kurią verslininkai tikisi prisiteisti iš valstybės už sužlugdytus planus, M.Buja atsakė, kad tai nėra esminis dalykas.

"Teisė iš ne teisės negali gimti. Ne čia esmė, kiek gautų valstybė pinigų iš aukciono ir ar tai būtų daugiau nei ieškinys. Esmė – įstatymų laikymasis. Beje, griuvėsiams žemės sklypai negali būti formuojami. Tuo klausimu yra pasisakę teismai. Žemės sklypai gali būti formuojami tik naudojamiems statiniams", – tikino M.Buja.

Jis aiškino, kad žemės nuomininkas nėra kaltas šioje istorijoje.

"Pačios žemės nuomos sutarties mes neketiname nutraukti, kalba čia apie dalį nenaudojamo sklypo. Pasiūlyta geranoriškai grąžinti dalį sklypo valstybei. Atliekant patikrinimą paaiškėjo, kad visas šis kompleksas ar verslo planas yra parduodamas. Gal jie patys ir nesiruošė vystyti šios teritorijos?" – svarstė M.Buja.

M.Buja aiškino, kad Nacionalinė žemės tarnyba dar svarstys, ar bylinėjimosi procesas dėl šių sklypų nepadarys didesnės žalos valstybei.