Bent kartą susidūrusieji su tokia užduotimi patvirtintų, kad sugalvoti įmonės ar įstaigos pavadinimą – nelengvas iššūkis. Tad įdomių, taiklių ir įsimenančių variantų paieškose nesunku suklupti – tarsi „nekaltai“ skambantys žodžiai gali įžiebti nepageidaujamų asociacijų.

Šampalitos nepatiko

Ką bendra su žaibosauga gali turėti mielas laukinis gyvūnas ežys? Nieko – prisipažino šia veikla užsiimančios uostamiesčio bendrovės „Ežiukai“ vadovas Ričardas Rimkus. Pasak jo, bent jau kai gimė įmonės pavadinimas, apie jokias tiesiogines sąsajas minčių nebuvo.

„Tačiau ilgainiui patys žmonės jų surado. Pavyzdžiui, spygliai ant stogo“, – šypsojosi pašnekovas.

Verslininkas neneigė, jog pasirinkdami tokią „vizitinę kortelę“ nemenkai rizikavo ir pirmąjį veiklos pusmetį prisistatyti šiuo vardu būdavę nedrąsu.

„Maždaug prieš penkerius metus, kai savo įmonei rinkome pavadinimą, buvo labai madingos visokios klaiplitos, ričritos, šampalitos ir panašiai, – juokavo pašnekovas. – Tačiau mes pasirinkome kitokį – lietuvišką, paprastą, lengvai įsimenamą pavadinimą. Žinoma, tuo metu jis buvo iššaukiantis. Tačiau šiandien galime pasakyti, kad neprašovėme.“

Pasak R.Rimkaus, kad buvo pataikyta į dešimtuką, liudija ir tai, jog šiandien jų įmonės pavadinimas jau tapo tarsi bendriniu žodžiu, apibūdinančiu žaibosaugą.

Vietoje nuotraukų – šaržai

Pašnekovas neneigė, jog tokio pavadinimo eksperimentui turbūt galėtų pasiryžti tik linksmų plaučių žmogus.

„Tai, kuo mes užsiimame, sudėtingas dalykas, tačiau į bet kurį sudėtingą dalyką galima pažvelgti paprasčiau ir linksmiau. Nebūtina taip susireikšminti. Mes esame paprasti“, – šmaikštavo pašnekovas.

Šiuo atžvilgiu įmonė siekia būti nuosekli – net interneto svetainėje atskira skiltis skirta anekdotams apie ežiuką, o vietoje įprastų darbuotojų nuotraukų publikuojami šaržai.

R.Rimkus neneigė, jog kai kurių įmonių pavadinimai jam neretai atrodo pernelyg oficialūs arba įmantrūs.

„Kadaise buvo momentas, kai visi labai norėdavo prie bet kokio žodžio “prisilipinti„ pabaigas “lita„ arba “vista„. Arba susitinka du draugai ir iš savo vardų bando sugalvoti žodį. Man tai atrodo šiek tiek juokinga. Kita vertus, ir “Ežiukai„ kažkada atrodė juokingai“, – pripažino pašnekovas.

Pagerbė kunigaikštį

Vandenvalos technologijų sinonimu jau tapusios bendrovės „Traidenis“ generalinis direktorius Sigitas Leonavičius patikino, jog nesuka galvos, kokias asociacijas kažkam galėtų sukelti būtent toks įmonės pavadinimas, ir dėl to esą nėra išgyvenęs kokio nepatogumo ar gėdos. Priešingai – tik pasididžiavimą.

„Niekada šio vardo netapatinome su įmonės veiklos pobūdžiu. Be to, nuotekos – tik viena iš daugelio mūsų veiklos sričių. Manau, kad tam tikros asociacijos priklauso nuo kiekvieno sugedimo laipsnio arba jos gali kilti, jei žmogus mokykloje nesimokė istorijos. Bent jau lietuviui neturėtų niekaip kitaip asocijuotis šis pavadinimas kaip su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio vardu“, – kalbėjo pašnekovas.

S.Leonavičiaus teigimu, jei iki tol ir pasigirsdavo kokių nors interpretacijų, paskutinis taškas tam buvo padėtas prieš dvejus metus, kai įmonė minėjo 15 metų veiklos sukaktį.

Tada tradicinėje pavasario statybų mugėje buvo įrengtas specialus paviljonas-pilis ir surengtas šou su viduramžių kostiumais, riterių kovomis, šokiais bei vaišėmis.

Specialią paskyrą kunigaikščiui Traideniui įmonė yra sukūrusi ir savo interneto tinklalapyje.

Pasak pašnekovo, dėsninga, jog įmonei buvo parinktas būtent toks pavadinimas.

„Tai susiję su asmeninėmis pažiūromis. Mano sūnaus vardas yra Vytenis, dukra – Ugnė, o įmonės pavadinimas – “Traidenis„. Tai trys senoviški pagoniški vardai ir nubrėžti tarp jų paralelę nesudėtinga“, – tvirtino S.Leonavičius.

Veikia ir STT, ir KGB

Į akylų internautų akiratį nuolat patenka netikėtai, keistai skambantys dar tebeveikiančių ar jau likviduotų šalies įmonių ar įstaigų pavadinimai.

Internetinėje erdvėje aktyviai komentuojami tokie „prekiniai ženklai“ kaip „Šviesus rytojus“, „Slibino galva“, „Logika ir azartas“, „Įvairūs padai“, „Labanoras International“, „Pasvalio agrodileris“, „Mikrogurmanas“, KGB, STT inc., „Žiauna“, „Auksinis asilas“, „Spekuliacija“, „Švaistūnas“, „Auksinis gyvatukas“, „Berniukų kiemas“, „Bamperis“, „Big Problems“, „Vibratorius“, „Gorila“ ir partnerių komanditinė ūkinė bendrija, „Blaivioji Lietuva“, „Voveraitė, vardu Salvadoras“, „Dyzelinis purkštukas“, „Plūgo broliai“, „Skausmelita“, „Meškos paslauga“, „Super Petras“, „Zosės teisingumo dvaras“.

Ne vienam taip pat būtų smalsu, kodėl anoniminių alkoholikų grupė buvo pavadinta „Garstyčios sėkla“, futbolo klubas – „Katastrofa“, o sporto klubas – „Marių meškos“.

Tikisi daugiau tvarkos

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė pripažino, jog kalbininkams daugiau nerimo kelia ne juokingi, o netaisyklingi, lietuvių kalbos normų neatitinkantys pavadinimai.

Specialistės teigimu, pastaruoju metu situacija nedžiugina – įregistruota nemažai pavadinimų, kurie yra nelietuviški, tad jie neatitinka lietuvių bendrinės kalbos normų. O ir lietuviškuose pavadinimuose esą pasitaiko įvairių klaidų, tik gal jų nėra labai daug.

„Iki 2004-ųjų pavadinimai būdavo registruojami Patentų biure ir buvo siekiama, kad privalomų nuostatų būtų laikomasi. Tačiau po to pasikeitė registravimo tvarka, ir šių nuostatų kai kurie ėmė nebepaisyti. Registrų centras yra valstybės įmonė, todėl ir mes, ir Valstybinė kalbos inspekcija atkreipėme Teisingumo ministerijos dėmesį, kad įstatymų reikia laikytis. Kadangi Registrų centras neva neturi specialistų, kurie įvertintų įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimų tinkamumą, sutarta, kad nuo gegužės 1-osios elektroninėje sistemoje teiksime konsultacijas“, – apie naujovę pasakojo VLKK atstovė.

Nors prognozuojama, kad per dieną teks įvertinti apie 100 įmonių pavadinimų, specialistė patikino, kad juos užregistruoti norintiems žmonėms dėl to neteks sugaišti papildomo laiko.