Suskystintųjų gamtinių dujų tema sudomino jūrų kapitonus, kuriems per 80 metų. Negalėdami tiesiogiai pajusti, kaip į uostą įvedami dideli iki 300 metrų ilgio dujovežiai, jie tai panoro pamatyti navigaciniame treniruoklyje.

Bazės – didžiausi laivai

„Mūsų jūrų kapitonų klube ypač aktyvūs yra buvusios refrižeratorių laivyno bazės kapitonai, kurie subūrė atskirą grupę. Juos sudomino, kaip į uostą įplaukia dideli dujovežiai. Sutarėme su Klaipėdos universiteto Jūrų fakulteto profesoriumi, habilituotu daktaru jūrų kapitonu Vytautu Paulausku ir jis treniruoklyje pademonstravo, kaip į uostą vedami dujovežiai“, – pasakojo Jūrų kapitonų klubo pirmininkas Juozas Liepuonius.

Refrižeratorių laivyno bazės kapitonai, kurių daugumai dabar jau per 80 metų, puikiai prisimena savo plaukimus per Klaipėdos uosto vartus. Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje jie įvedinėjo tuomet bene didžiausius Klaipėdoje buvusius laivus – 32–34 metrų pločio iki 170 metrų ilgio plaukiojančias bazes, iki 160 metrų ilgio transportinius laivus. Tų laivų didžiausios grimzlės buvo per 7 metrus. Plaukiojančios bazės – apie 7,2 metro.

Tuomečiame žvejybos uoste gyliai siekė apie 7–8 metrus, prekybos uoste apie 9,5–10 metrų.

Uostas pasikeitė

Tuomečiai Refrižeratorių laivyno bazės kapitonai prisimena, kad uoste buvusius didžiausius jų laivus „nukonkuravo“ jūrų keltai.

Konkurencija buvusi trapi. Nors keltai buvo ilgesni – apie 195 metrų, bet jų tonažas buvo panašus, kaip plaukiojančių bazių – apie 30 tūkst. tonų. Jūrų keltų grimzlės buvo netgi mažesnės nei plaukiojančių bazių ir transportinių laivų.

Per tris dešimtmečius Klaipėdos uosto gyliai smarkiai pasikeitė. Kai kur jie beveik padvigubėjo. Vietoje žvejybos uoste buvusių 7–8 metrų, jo vietoje esančioje dabartinėje „Klaipėdos Smeltėje“ gylis siekia iki 14 metrų.

Dabar į Klaipėdos uostą įplaukia laivai, su kuriais didžiosios žvejybos bazės jau netgi nebegalėtų lygintis.

Ekstremalesnės sąlygos

Klaipėdos universiteto treniruoklyje Refrižeratorių laivyno bazės kapitonams buvo pademonstruota, kaip į uostą įvedinėjamas 300 metrų ilgio dujovežis.

Tai buvo daroma daug sudėtingesnėmis sąlygomis nei to reikalauja Klaipėdos uosto taisyklės. Dujovežis į uostą plaukė esant didesniam nei 10 metrų per sekundę vėjui, taip pat lyjant, sningant. Realiai esant tokioms sąlygoms dujovežis į uostą negalėtų plaukti. Geresnių oro sąlygų jis privalėtų laukti uosto išoriniame reide.

Sėkmingas dujovežio įvedimas ekstremalesnėmis nei įprastai sąlygomis parodė, kad didelių laivų vedimas į uostą yra sąlygiškai saugus. Pripažįstama, kad dar saugesnį šiandieninį Klaipėdos uostą paverstų praplatintas ir per 10 laipsnių pasuktas įplaukos kanalas uosto vartuose.

„Refrižeratorių laivyno bazės kapitonai, remdamiesi savo patirtimi, patarinėjo, kaip geriau įvesti į uostą didelį laivą, uždavė V.Paulauskui daugybę klausimų. Jūrų kapitonai prie treniruoklio pasijuto tarsi sugrįžę į laivo tiltelį“, – tvirtino J.Liepuonius.