I.Rinau kratosi kaltinimų Pereiti į pagrindinį turinį

I.Rinau kratosi kaltinimų

2008-12-09 09:00
I.Rinau kratosi kaltinimų
I.Rinau kratosi kaltinimų / Nerijaus Jankausko nuotr. Nusiminimas: I.Rinau nuo blogų minčių padeda vaduotis psichologai.

Daugiau nei mėnesį nemačiusi savo dukrelės klaipėdietė Inga Rinau su vaiku bendravo vos penkias minutes. Prasidėjęs teismų maratonas Vokietijoje kol kas moteriai neteikia vilčių.

Baiminasi pasakoti

Prieš pusantro mėnesio nesulaukęs oficialios dukros perdavimo procedūros Michaelis Rinau išsivežė netrukus ketverių metų sulauksiančią dukrelę. Jau kitą dieną vyras su vaiku parvažiavo į savo namus Vokietijoje.

Nuo tos dienos I.Rinau pradėjo kovą už galimybę matyti dukrelę, bendrauti su ja bent internetu bei per teismą prisiteisti teisę globoti dukrą.

Per šį laiką moteris turėjo galimybę bendrauti su dukra penkias minutes. Nuo jų nesitraukė Vokietijos pareigūnai.

"Dukrelė sakė, kad pasiilgo manęs ir vis kartojo, kad nori mamos", – dėstė I.Rinau.

Daugiau papasakoti apie bendravimą su vaiku, buvusiu sutuoktiniu bei Vokietijos teismus moteris nesiryžo, nes buvęs sutuoktinis ją kaltina pernelyg viešinant jų asmeninius reikalus.

Praradimas išsekino

Staiga netekusi dukros, su kuria nesiskyrė nuo pat vaiko gimimo, I.Rinau jaučiasi itin prislėgta.

Nors pati moteris apie tai nekalba, dažnai su ja bendraujanti Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė Jurgita Poškienė neslėpė, kad I.Rinau patyrė baisų smūgį. J.Poškienės teigimu, ji negali užmigti, prarado apetitą, yra prislėgta ir nusiminusi. Moteriai teikiama psichologo pagalba, tačiau joks specialistas negali paguosti vaiko netekusios motinos.

"I.Rinau sunyko, jos žvilgsnis liūdnas, nebesijaučia buvusios stiprybės, ji psichologiškai palūžusi. Tačiau Inga nepraranda vilties", – pasakojo J.Poškienė.

Lapkričio pabaigoje Vokietijoje įvyko pirmasis teismo posėdis, kuriame svarstyta, kaip motina turėtų bendrauti su dukra, bei aptarta vaiko globa.

Motiną stebi prižiūrėtojai

Kol kas I.Rinau leista matytis su dukrele tik prižiūrint oficialiems asmenims. Toks sprendimas motyvuojamas, M.Rinau tikinimu, neva ji galinti pagrobti dukrą.

Tėvas neleidžia dukrai bendrauti su mama net internetiniu ryšiu. Jis tikina, kad motina nuteikinėja vaiką prieš tėvą.

J.Poškienė stebėjosi Vokietijos teismo išvada, kad dar ketverių metukų neturinti Luisa Rinau puikiai kalbanti vokiškai ir ją esą galima apklausti. Kaip tokią išvadą priėjo vokiečių specialistai, mergaitės mama nežinanti, nes tyrimo metu nedalyvavo.

Aukų neužteks

Paraginti paremti I.Rinau, kuriai Vokietijos teismuose padeda bylinėtis kvalifikuoti teisininkai, Lietuvos žmonės pradžioje noriai aukojo pinigus.

Į sąskaitą pervesta per 14 tūkstančių litų. Maždaug 8 tūkstančius litų žmonės paaukojo trumposiomis žinutėmis. Tiesa, šie pinigai sąskaitos dar nepasiekė, tad neaišku, kurią dalį už paslaugas atsiskaičiuos telekomunikacijų bendrovės.

Aktyviausiai pinigai aukoti per pirmąsias dvi savaites po netikėto mergaitės išgabenimo į Vokietiją. Dabar sąskaita per savaitę pasipildo vos pora dešimčių litų.

"Tenka konstatuoti, kad dar reikės dukart tiek pinigų. Jau gavome sąskaitą už teisininkų atliktą darbą. Vien už dokumentų tvarkymą teko sumokėti apie keturis tūkstančius eurų, už darbą teismo posėdyje – tūkstantį eurų. Reikia suprasti, kad darbas dar tik prasidėjo", – dėstė J.Poškienė.

Ne Lietuvos reikalas

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė tikino, kad į teismų procesą Vokietijoje jos vadovaujama institucija nesikiša. Kontrolierė bendravo su atitinkamomis institucijomis šioje šalyje bandydama padėti mamai matytis su dukrele.

R.Šalaševičiūtė į prašymą užtikrinti tokią vaiko teisę gavo itin trumpą atsakymą, kuriame teigiama, kad tai Vokietijos reikalas, o tretiesiems asmenims, kokia pavadinta kontrolierės tarnyba, informacija neteikiama.

"Pradėjome oficialų susirašinėjimą su šiomis institucijomis. Tenka įrodinėti, kokie yra mūsų įgaliojimai, mat Vokietijoje tokios Vaikų teisių apsaugos tarnybos nėra. Bandysime įrodinėti, kad turime teisę gauti informaciją apie mūsų šalies piliečiais esančius vaikus, gyvenančius Vokietijoje", – pasakojo R.Šalaševičiūtė.

Vokietijos vaikų teisių gynėjas R.Šalaševičiūtei atsakė tik po mėnesio. "Tik mes skubame per kelias dienas atsakyti į raštus, kad nepavėluotume", – piktinosi R.Šalaševičiūtė.

Kontrolierė elektroniniais laiškais bendravo su M.Rinau. Jau kitą dieną po netikėto dukros išvežimo į Vokietiją vyras atsakė R.Šalaševičiūtei. Jis tvirtino, kad mažylė jaučiasi gerai, ir tikino, kad praneštų, jeigu dukrai kas atsitiktų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra