Garsioji Ingos ir Michaelio Rinau dukters dalybų istorija lėmė tai, kad šalyje jau atsiranda vadinamieji mediatoriai – specialistai, gebantys taikiai spręsti panašias bylas.

Galėjo ir neprarasti dukters

Kai kurie vaikų teisių specialistai įsitikinę, kad I.Rinau ir M.Rinau konfliktas galėjo pasibaigti visiškai kitaip, jei buvę sutuoktiniai būtų sutikę, kad jiems problemą spręsti padės mediatorius.

Tiesa, tarptautinio lygio mediatorių šalyje katastrofiškai trūksta, o bylų dėl vaiko globos kasdien skaičiuojama vis daugiau.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės pavaduotoja Simona Bronušienė tikino, kad I.Rinau byla – toli gražu ne vienintelė tokia šalyje.

"Vaikų grobimo atvejų tebeskaičiuojame ir jų daugėja. Pernai užfiksuota 17 vaikų išvežimo į užsienį atvejų, kai buvo pažeistos globos teisės", – tikino S.Bronušienė.

Septyniose bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl neteisėtai į Jungtinę Karalystę išvežtų vaikų grąžinimo į Lietuvą, teismai priėmė sprendimus grąžinti vaikus į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, ir jie buvo parvežti į Lietuvą.

Vidutiniškai nuo prašymo pateikimo dienos iki vaiko sugrąžinimo praėjo nuo 2,5 iki 8 savaičių. Bylą dėl 4 vaikų grąžinimo į Lietuvą nagrinėjęs Italijos teismas priėmė sprendimą vaikų negrąžinti į Lietuvą.

Dvi bylos baigėsi taikiai, ir tėvai susitarė spręsti globos klausimą patys, vieną ginčą išsprendė Lietuvos teismas, vienas prašymo nagrinėjimas buvo nutrauktas. Airijoje ir Anglijoje tebevyksta teismai dėl dviejų mažamečių likimo.

Neleidžia pliekstis emocijoms

"Visos šios istorijos savotiškai yra tragiškos. Neseniai teko nagrinėti lietuvės ir teisę laikinai gyventi Anglijoje turinčio iraniečio ginčą. Moteris pripažino šį vyrą vaiko tėvu ir, nesusiklosčius gyvenimui, grįžo į Lietuvą. Tėvas ėmė ginti savo teises į vaiko globą. Tačiau paaiškėjo, kad globa jam buvo reikalinga tik įrodymui, kad jis turi Anglijoje gimusį vaiką ir dėl to gali pretenduoti į teisę gyventi nuolat", – pasakojo S.Bronušienė.

Pernai tarnyba sprendė penkis prašymus dėl į Lietuvą išvežtų vaikų. Dėl tėvo teisių kovoja ir du lietuviai, tačiau jiems kol kas nepavyko laimėti teisės auginti savo vaikus.

"Šeši prašymai dėl neteisėtai į užsienio valstybes ir į Lietuvą išvežtų vaikų grąžinimo buvo išspręsti be teismų, tėvams susitarus taikiai. Patirtis byloja, kad taikus ginčo sprendimas – kur kas efektyvesnis. Jei vyksta teismas, tai reiškia, kad viena šalių bus pralaimėjusi. O vaikui reikia abiejų laimėjusių pusių. Todėl siūlytina toliau stiprinti mediacijos paslaugų teikimą šeimos ginčuose. Kol kas yra tik sąrašas išklausiusių mokymus, tarp jų – ir teisėjai, psichologai, advokatai. Tačiau tarptautinio lygmens mediatorių trūksta. Garsiojoje Ingos ir Michaelio Rinau byloje buvo siūlomos mediatoriaus paslaugos Vokietijoje, tačiau šalys atsisakė. Galbūt ši byla būtų turėjusi ir kitokią pabaigą,", – dienraščiui pasakojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės pavaduotoja.

Mediatoriumi gali būti kitas teisėjas, teisėjo padėjėjas arba kitas mediatorių sąraše įrašytas asmuo. Mediatorius besiginčijančioms pusėms neleidžia pereiti į įžeidinėjimus, jis konstruktyviai seka abiejų pusių argumentus ir verčia tartis taikiai. Mediacijos procese akcentuojami poreikiai ir abiejų pusių interesai, o ne kaltinimai ir emocijos.

Keturių valandų džiaugsmas

Klaipėdietė I.Rinau kas dvi savaites pigiausiu autobusu aštuoniolika valandų keliauja į Vokietiją, kad galėtų keturias valandas praleisti su savo dukra. Tiek pat laiko moteris keliauja atgal į namus. Mergaitė mamą išvysta tik dalyvaujant prižiūrėtojams, Ingai leista bendrauti su dukra tik vokiečių kalba.

"Tai labai fiziškai ir psichologiškai sunku. Jaučiuosi labai išsekusi. Palaiko tik meilė dukrelei ir pareiga. Darau tai, ką darytų kiekviena mama. Aš neturiu teisės palūžti. Man labai skaudu, kad esu visiškai išstumta iš vaiko gyvenimo. Nei auklėjimui, nei gydymui ar kitiems dalykams aš nebeturiu jokios teisės dukros gyvenime", – apgailestavo moteris.

Klaipėdos universitete dėstanti I.Rinau tikino, kad šios kelionės ištuštino santaupas.

"Palaiko draugai ir šeima. Turėčiau padėkoti visiems žmonės, kurie pagelbėjo", – tikino klaipėdietė.

I.Rinau teismo įpareigota neatskleisti susitikimo su dukra detalių. Vokietijoje tebevyksta teismo procesas dėl globos nustatymo.

"Toms, kurios gali atsidurti panašiose situacijose, patarčiau dėl visko iš anksto susitarti. Jei tai įmanoma, net vedybų sutartyje patarčiau apibrėžti su kuo ir kur skyrybų atveju gyvens vaikai. Šalių teisinės sistemos labai skiriasi. Pas mus skiriantis tėvams, nustatoma tik su kuo gyvens vaikas. Tačiau kitam tėvui neribojama teisė į vaiko auklėjimą. Vokietijoje nustačius globėją, kitas tėvas nebeturi jokių teisių – auklėjime, gydyme, pasirenkant mokyklą. Globos teises turintis tėvas pats sprendžia, kiek ir kokią informaciją teikti kitai pusei. Jei tėvas nesutinka, nei gydytojas, nei darželio auklėtojas nebeteiks jokios informacijos", – pasakojo Inga.

Diskusijos dėl konvencijos

Vilties neprarandanti motina tikino tebekovojanti dėl dukrelės globos.

"Kai vaikas mažametis, tai yra daugiau nei žiauru. Aš abejoju, kad lietuvės žino, jog Vokietijos teismo priteista globa gali būti tokia kraštutinė", – pasakojo moteris.

Vakarų Europoje vyrai tėvai vis dažniau kovoja dėl savo teisių. Teigiama, kad kas penkta besiskirianti pora kaunasi tarpusavyje su kuo gyvens vaikas.

"Laikas galvoti, kaip užtikrinti visiškai mažo vaiko teisę. Į vaiko dalybų klausimą žiūrime iš suaugusiųjų pozicijos. Mažamečio poreikių niekas nepaiso. Man neramu, kad pamirštama, jog moksliškai įrodyta motinos įtaka mažamečiui yra nepaneigiama", – atviravo moteris.

Teismų procesai dėl vaikų globos retai baigiasi taikos sutartimi.

"Mažamečio teisė augti su mama, teisiškai turi būti apibrėžta. Jei vyras pasisamdys geresnį advokatą, jei teisėjas nebus objektyvus, mažo vaiko likimas bus nulemtas. Vaikas – ne ambicijų objektas ir ne daiktas. Dabar daug girdžiu, kai vyrai skundžiasi, jog motinos neleidžia bendrauti su vaiku. Žinoma, tai nepateisinama, jie turi tam teisę", – kalbėjo I.Rinau.

I.Rinau teigimu, teisininkai jau ėmė diskutuoti dėl Hagos konvencijos taikymo.

"Jei vaikas išvažiuoja į kitą šalį su vienu iš tėvų ar pagrindiniu globėju, jo grąžinimas bus didesnė žala ir trauma, nei palikus. Europos parlamente jau diskutuojama dėl šios konvencijos taikymo, į šią diskusiją turėtų įsilieti ir Lietuva", – samprotavo moteris.