Pasekmės – po metų

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika neslėpė, kad metams baigiantis uosto įmonių nuotaikos dėl sankcijų Baltarusijos gamykloms ir įsisiūbavusio baltarusiškų trąšų skandalo nėra džiugios.

"Mes tikrai netrykštame optimizmu, žiūrėdami į kitų metų perspektyvas. Manome, kad susidursime su nemažai iššūkių, kurie turės įtakos kitų metų mūsų veiklos rezultatams. Esu tikras, kad žmonių atleidimas yra paskutinė priemonė, galvojant apie artėjančių metų veiklą. Kol kas jokių signalų dėl to neturiu, bet manau, jog kompanijos darys viską, kad išsaugotų darbuotojus, o tai bus gana sudėtinga, jei krovos apimtys kris ženkliai", – kalbėjo V.Šileika.

Anot jo, problemų kyla ne tik dėl baltarusiškų trąšų tranzito skandalo, daug Baltarusijos gamyklų patiria JAV ir ES sankcijas, jų produkcija per Klaipėdos uostą nebetransportuojama.

Teigiama, kad visos uosto kompanijos jaučia krovinių nuosmukį, kurio realius padarinius pamatysime kitų metų pabaigoje.

Vaidotas Šileika: manau, jog kompanijos darys viską, kad išsaugotų darbuotojus, o tai bus gana sudėtinga, jei krovos apimtys kris ženkliai.

Politikai buvo įspėti

Šią savaitę "Lietuvos geležinkeliai" viešai paskelbė JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro (OFAC) išaiškinimą dėl JAV paskelbtų sankcijų "Belaruskalij" bendrovei. Pagal išaiškinimą, Lietuvai tos sankcijos neprivalomos, tačiau uosto kompanijų tai vis tiek nenuramina.

"Sunku pasakyti, kokie gali būti priimti politiniai sprendimai. Nes vienas dalykas yra praktiniai ir teisiniai argumentai, kita pusė yra politika, kuriai mes įtakos daryti iš principo negalime. Mes ne kartą kalbėjome ir su Seimo nariais, ir su Vyriausybės atstovais, kad laukia sudėtingi metai. Jie apie tai žino, bet vertybės yra svarbu. Tokie yra jų argumentai", – teigė V.Šileika.

Mes ne kartą kalbėjome ir su Seimo nariais, ir su Vyriausybės atstovais, kad laukia sudėtingi metai. Jie apie tai žino, bet vertybės yra svarbu.

Remiantis 2015 m. atlikta moksline studija "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įtaka miestui ir valstybei", paskaičiuota, kad su jūrų uostu susijusios įmonės per metus vidutiniškai sukuria 2,2 mlrd. eurų, arba 6,24 proc., bendrojo vidaus produkto.

Jos į savivaldybių ir valstybės biudžetus sumoka 600 mln. eurų, arba 9,26 proc. visų Lietuvoje sumokėtų mokesčių.

Mažės uosto direkcija

Tad uosto įmonių darbuotojų atleidimas būtų skaudus smūgis ir miesto biudžetui.

Vis dėlto, kilus baltarusiškų trąšų skandalui, dėl mažėjančios krovos pirmoji apie ketinimus atleisti 20 darbuotojų paskelbė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD).

Teigiama, kad sankcijų poveikį uostas jaučia jau visus metus, o dalis baltarusiškų krovinių jau nuo sausio nebepasiekia Klaipėdos uosto.

"Tai labiau kompleksinis mūsų sprendimas ir tai su kalio trąšomis susiję tik iš dalies. Mums tranzitiniai kroviniai pradėjo mažėti nuo sausio 1-osios. Vertinant visus metus, 3 mln. tonų, beveik 10 proc. yra sumažėję iš Rytų šalių, tarp jų – Baltarusijos", – kalbėjo Klaipėdos uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Darbuotojų mažinimas yra labai skausminga procedūra. Kas tai daro, visada yra blogas.

Uosto vadovas vardijo, kad kalio trąšos nėra vienintelis krovinys, atvežamas iš Baltarusijos. Yra dar naftos produktai, Gardino azoto produkcija, metalas, mediena.

"Darbuotojų mažinimas yra labai skausminga procedūra. Kas tai daro, visada yra blogas. Bet esu pasirengęs prisiimti atsakomybę. Tačiau, vertinant tai, kad mūsų pajamos gali drastiškai kristi dėl galimų sankcijų, turėjome priimti sprendimą, kad reikia bet kokiu atveju optimizuotis", – tvirtino A.Latakas.

Planai: KVJUD pirmoji dėl, kaip teigiama, mažėjančios baltarusiškų trąšų krovos nusiteikusi atleisti 20 darbuotojų. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sutaupys pusę milijono

KVJUD vadovas teigė, kad dar rugsėjį peržiūrėjo direkcijos darbuotojų funkcijas ir priėmė sprendimą 20 žmonių atleisti, jie jau apie tai žino, įteikti atleidimo lapeliai.

Bus atleidžiama nuo valytojų iki informacinių technologijų specialistų, skyrių vadovų pavaduotojų.

"Jei matysime, kad pajamos gali dar mažėti, tai nebus paskutinis darbuotojų mažinimas, nors tai nėra malonu ir gera, bet susidaro tokios aplinkybės, kad kitos išeities tiesiog nėra", – tikino A.Latakas.

"Sodros" duomenimis, 2021 m. gruodžio 21 d. KVJUD dirbo 251 darbuotojas.

Informacijos apie būsimą grupinį darbuotojų atleidimą iš uosto direkcijos Užimtumo tarnyba kol kas negavo.

"Tai yra ilga procedūra, kai kuriems darbuotojams ji truks iki penkių mėnesių ir baigsis gal kitų metų balandį. Po šio atleidimo, pagal preliminarius skaičiavimus, atlyginimų fondui mes per metus sutaupysime apie pusę milijono eurų, neatskaičius mokesčių", – teigė A.Latakas.

Tik vakar paaiškėjo, kad ir pačiam A.Latakui pavyko išsaugoti KVJUD generalinio direktoriaus postą, kai susisiekimo ministras Marius Skuodis po pokalbio su Prezidentu Gitanu Nausėda paskelbė, kad uosto vadovas išlaiko mandatą ir toliau turi tęsti darbus.

Atleista 550 darbuotojų

Antrieji pandeminiai metai nebuvo lengvi ne tik uosto įmonėms.

Kai kurios įmonės buvo priverstos skelbti bankrotą, o darbuotojai neteko darbo.

Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo metų pradžios buvo gauti 4 pranešimai apie grupės darbuotojų atleidimus Klaipėdos miesto bendrovėse, kuriose buvo numatoma atleisti per 550 darbuotojų.

Šių metų sausio 12 d. Lietuvos paštas pranešė apie grupinį atleidimą, Klaipėdoje turėjo būti atleisti 43 darbuotojai (visoje Lietuvoje – 375).

Balandžio 22 d. apie atleidimus Užimtumo tarnybai pranešė Klaipėdoje apskaitos, buhalterijos ir audito paslaugas bei konsultacijas mokesčių klausimais teikusi įmonė "Virtakis", kuri atleido 84 darbuotojus.

Kitą dieną tokia pat žinia atėjo iš dar vienos uostamiesčio bendrovės – "Yazaki Wiring Technologies Lietuva", kuri užsiėmė variklinių transporto priemonių ir jų elektros ir elektroninės įrangos gamyba. Čia atleidimas palietė 435 darbuotojus.

Birželį bendrovė "Gėlės" paskelbė apie 12 darbuotojų atleidimą.

Gruodį apie grupinius atleidimus informaciją atsiuntė tik dvi Lietuvos bendrovės, nė viena jų nevykdo veiklos Klaipėdoje.

Bankroto procesai 2021 m. I–III ketvirtį

Per 2021 m. I–III ketv. Lietuvoje buvo pradėti 1 557 įmonių bankroto procesai.

2019 m. bankrotai vidutiniškai per mėnesį buvo inicijuojami 134 įmonėms, per 2020 m. – 66, o per 2021 m. I–III ketv. – 62 įmonėms.

Nagrinėjant praeitų metų laikotarpį nuo karantino pradžios (kovo mėn.) iki rugsėjo pabaigos ir palyginus su atitinkamu šių metų laikotarpiu, pastebima, kad šiais metais bankroto procesų daugėjo 22,3 proc. (2020 m. bankrutavo 381 įmonė, 2021 m. – 466 įmonės).

Aktyviausi bankroto procesų iniciatoriai 2021 m. I–III ketv. buvo įmonių vadovai (34,3 proc.), Valstybinė mokesčių inspekcija (27,8 proc.), kiti įmonės kreditoriai (15,4 proc.) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (11,3 proc.).

Per 2021 m. I–III ketv. bankroto bylų teisme buvo iškelta 433 įmonėms (77,7 proc.), o 124 bendrovėms (22,3 proc.) bankroto procesai pradėti ne teismo tvarka.

Per 2021 m. I–III ketv. daugiausia bankroto procesų pradėta didžiųjų miestų apskrityse: Vilniaus (52,8 proc.), Kauno (21 proc.) ir Klaipėdos (8,3 proc.).

Tačiau 2021 m. I–III ketv. duomenis lyginant su 2020 m. atitinkamu laikotarpiu pastebima, kad bankrutuojančių įmonių skaičius daugelyje apskričių mažėjo, tik Vilniaus apskrityje padaugėjo 28,9 proc. (66 įmonės). Didžiausias bankroto procesų skaičiaus mažėjimas pastebimas Klaipėdos (55 įmonės ir 54,5 proc.) bei Kauno (53 įmonės ir 31,2 proc.) apskrityse.

Šaltinis: Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba