- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pagarba: daugelio represijas patyrusių žmonių nežinoma net amžino poilsio vieta, todėl gėlės dedamos prie paminklo.
-
Pagarba: daugelio represijas patyrusių žmonių nežinoma net amžino poilsio vieta, todėl gėlės dedamos prie paminklo.
-
Pagarba: daugelio represijas patyrusių žmonių nežinoma net amžino poilsio vieta, todėl gėlės dedamos prie paminklo.
-
Pagarba: daugelio represijas patyrusių žmonių nežinoma net amžino poilsio vieta, todėl gėlės dedamos prie paminklo.
-
Pagarba: daugelio represijas patyrusių žmonių nežinoma net amžino poilsio vieta, todėl gėlės dedamos prie paminklo.
-
Pagarba: daugelio represijas patyrusių žmonių nežinoma net amžino poilsio vieta, todėl gėlės dedamos prie paminklo.
-
Pagarba: daugelio represijas patyrusių žmonių nežinoma net amžino poilsio vieta, todėl gėlės dedamos prie paminklo.
-
Pagarba: daugelio represijas patyrusių žmonių nežinoma net amžino poilsio vieta, todėl gėlės dedamos prie paminklo.
-
Pagarba: daugelio represijas patyrusių žmonių nežinoma net amžino poilsio vieta, todėl gėlės dedamos prie paminklo.
-
Pagarba: daugelio represijas patyrusių žmonių nežinoma net amžino poilsio vieta, todėl gėlės dedamos prie paminklo.
-
Pagarba: daugelio represijas patyrusių žmonių nežinoma net amžino poilsio vieta, todėl gėlės dedamos prie paminklo.
-
Pagarba: daugelio represijas patyrusių žmonių nežinoma net amžino poilsio vieta, todėl gėlės dedamos prie paminklo.
-
Pagarba: daugelio represijas patyrusių žmonių nežinoma net amžino poilsio vieta, todėl gėlės dedamos prie paminklo.
-
Pagarba: daugelio represijas patyrusių žmonių nežinoma net amžino poilsio vieta, todėl gėlės dedamos prie paminklo.
-
Pagarba: daugelio represijas patyrusių žmonių nežinoma net amžino poilsio vieta, todėl gėlės dedamos prie paminklo.
-
Pagarba: daugelio represijas patyrusių žmonių nežinoma net amžino poilsio vieta, todėl gėlės dedamos prie paminklo.
-
Pagarba: daugelio represijas patyrusių žmonių nežinoma net amžino poilsio vieta, todėl gėlės dedamos prie paminklo.
-
Pagarba: daugelio represijas patyrusių žmonių nežinoma net amžino poilsio vieta, todėl gėlės dedamos prie paminklo.
-
Pagarba: daugelio represijas patyrusių žmonių nežinoma net amžino poilsio vieta, todėl gėlės dedamos prie paminklo.
-
Pagarba: daugelio represijas patyrusių žmonių nežinoma net amžino poilsio vieta, todėl gėlės dedamos prie paminklo.
-
Pagarba: daugelio represijas patyrusių žmonių nežinoma net amžino poilsio vieta, todėl gėlės dedamos prie paminklo.
Birželio 14-osios – Gedulo ir vilties dienos – paminėjimas Klaipėdoje, prie „Tautos kančios“ paminklo S. Daukanto gatvėje, kasmet būna panašus, bet kartu kitoks.
Šiemet visi atėjusieji galėjo atsisėsti, pasirūpinta, kad žmonėms būtų patogu matyti ir girdėti renginio vedėją, kalbėtojus ir atlikėjus.
Žilagalviai žmonės sėdėjo po vis labiau besistiebiančių medžių laja, gaivinami jų šešėlio. Skvere rikiavosi kariai, jie budėjo ir prie paminklų. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestras, vadovaujamas Egidijaus Mikniaus, ir šįkart papuošė renginį ne tik grojimu, bet ir vaizdu.
Tremtinių dainas dainavo Klaipėdos miesto buvusių politinių kalinių ir tremtinių choras „Atminties gaida“, vadovaujamas Vytauto Saikausko.
Išlaikyta tradicija šūvių salvėmis atiduoti pagarbą Lietuvai, žuvusiems nuo represijų ir tremtiniams bei politiniams kaliniams.
Kaip ir kasmet, šįkart buvo prisiminta, kad 1941 metų ankstyvą birželio 14-osios rytą sovietų kariai pasibeldė į tūkstančių Lietuvos inteligentų, tarnautojų, policininkų, kariškių namų duris. Birželio trėmimų dienomis į Sibirą buvo išvežti 17 485 žmonės. Jie buvo tremiami į atšiauriausius Rusijos rajonus: Komiją, Altajų, Krasnojarską, Novosibirską.
Tačiau sovietinis teroras prasidėjo dar 1940 m. liepą, kai Lietuvos komunistų partijos pirmininkas Antanas Sniečkus pasirašė įsakymus suimti tūkstantį asmenų.
Arvydas Vaitkus. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.
Suskaičiuota, kad pirmosios ir antrosios sovietų okupacijos metais tiesiogiai nuo okupantų vykdytų represijų nukentėjo apie 350 tūkstančių žmonių. Per 130 tūkstančių žmonių buvo išvežti į „amžiną“ tremtį, apie 150 tūkstančių politinių kalinių buvo išsiųsti kalėti Sibiro lageriuose, nužudyta apie 20 tūkstančių partizanų. Didelė dalis ištremtųjų ir kalėjusiųjų mirė nuo ligų, bado ir nepakeliamo darbo.
Paminėjimo dienos renginyje kalbėję kunigai priminė, kad kančiose vilties neprarasti tremtiniams ir politiniams kaliniams padėjo malda ir tikėjimas.
Miesto meras Arvydas Vaitkus pasakojo, kad dar dirbdamas Uosto direkcijos vadovu su tuomečiu šalies prezidentu Valdu Adamkumi viešėjo vienoje Europos Sąjungos valstybėje ir pasakojo apie Lietuvą bei mūsų šalies žmones. Žinia apie tūkstančius ištremtų į svetimą kraštą pavergtos Lietuvos žmonių nustebino ir sukrėtė europiečius. Jie net nežinojo, kas yra gyvuliniai vagonai.
Meras, kaip ir kiti kalbėtojai, pabrėžė, kad mūsų atmintis ir po dešimtmečių yra gyva.
Jautrus ir gyvas gydytojo Kęstučio Vaišvilos pasakojimas parodė, kiek daug neteisybės teko iškęsti Lietuvos žmonėms. Jo šeima buvo ištremta 1941-ųjų birželio 14 dieną. Būdamas vienas iš keturių vaikų šeimoje K. Vaišvila pamatė ne vieną Sibiro miestą. Orus vyras nevardijo patirtų vaikystėje kančių, bet paminėjo, kad jo parengtos disertacijos Maskvos funkcionieriai nepatvirtino, teko laukti, kol Lietuva taps nepriklausoma.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Uostamiestyje baigiama svarbios žiedinės sankryžos rekonstrukcija13
Kelių ir tiltų bei kitos infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“ baigia Baltijos prospekto, Šilutės ir Vilniaus plentų žiedinės sankryžos rekonstrukciją Klaipėdoje – atliekami paskutiniai aplinkos tvarkymo darbai. B...
-
Klaipėdoje – Kaimynų šventė10
Sekmadienis Klaipėdoje – neliūdnas, vos tik pasibaigė Vilties bėgimas, kai prie centrinio stadiono ėmė rinktis klaipėdiečiai. Čia prasidėjo Kaimynų šventė. ...
-
Atšilus orams tiek Vilnius, tiek Klaipėda susilaukė skundų dėl motociklų sukelto triukšmo15
Atšilus orams ir prasidėjus motociklų sezonui, dalis visuomenės neigiamai reaguoja į šių transporto priemonių keliamą garsą. Kaip Eltai pranešė Vilniaus ir Klaipėdos savivaldybės, šiais metais jau buvo sulaukta skundų d...
-
Vilties bėgimas užliejo Klaipėdą – pasirodė ir I. Šimonytė33
Sekmadienis Klaipėdoje buvo išskirtinis – centrinė miesto dalis automobiliais buvo nepasiekiama, nes čia vyksta Vilties bėgimas, skirtas solidarizuotis su onkologinėmis ligomis sergančiais žmonėmis. ...
-
Klaipėdos sezoną pradės vandens autobusas
Klaipėdoje nuo sekmadienio Danės upe pradeda plaukti vandens autobusas. ...
-
Šventėje – kvapai ir nuostaba10
Šeštadienio popietę Žuvies dienos Klaipėdoje renginiai turėjo įsibėgėti. Taip ir buvo, tiesa, kai kuriems jų pakišo koją tam tikros aplinkybės, bet taip gal ir įdomiau. ...
-
Priesaika Tėvynei – jautrus šventės akcentas3
Antrąją, „Žuvies dienų Klaipėdoje“ šventės dieną vyko keli oficialūs, kartu jautrūs renginiai. Vienas jų – jaunųjų karininkų bei šaulių priesaikos ceremonija. ...
-
„Meridianas“ tradiciškai pakėlė bures: šiemet – ypatinga proga
Tradiciškai pažymint vasaros sezono pradžią, Klaipėdos simbolis „Meridianas“ penktadienio vakarą pakėlė bures. Istorinio jūrinio paveldo eksponatas po atviru dangumi savo burėmis Klaipėdą šiemet puoš jau dešim...
-
Pagalba Klaipėdoje apsistojusiems ukrainiečiams tebeteikiama
Prabėgus keleriems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, Klaipėdoje apsistojusiems ukrainiečiams vis dar skiriama tiek materialinė parama, tiek sprendžiami apgyvendinimo, vaikų ugdymo ar globos savivaldybei pavaldžiose uostamiesčio įstaigose, svei...
-
Klaipėdoje siūloma branginti automobilių stovėjimą, numatyti nemokamas dvi valandas17
Klaipėdoje siūloma koreguoti automobilių stovėjimo zonų ribas, dėl to dalyje uostamiesčio paslauga brangtų, tačiau kartu ketinama numatyti nemokamas dvi valandas vairuotojams pietų metu. ...