Rado šeiminę laimę

Klaipėdiečiai Jolantą prisimena kita pavarde – Norkienė.

Išvykusi į Vokietiją ji kabinosi į gyvenimą, Lietuvoje gaunamos algos sunkiai užtekdavo išgyventi.

Moteris prisipažįsta, kad ne vienerius metus už buto šildymą mokesčius mokėdavo visą vasarą – taip įveikdavo įsiskolinimus.

Vokietijoje klaipėdietė sparčiai mokėsi kalbos, kibo į šios šalies apskaitos ir mokesčių studijas. Netrukus ji susipažino su graikų kilmės Vokietijos piliečiu Niko Kokkaliu ir, įsiplieskus jausmams, už jo ištekėjo.

Laiminga santuokoje moteris tobulino savo žinias buhalterijos srityje, yra vertinama darbe.

Šiemet J.Kokkalis atostogų į Lietuvą grįžo viena, sutuoktinis prieš kelerius metus patyrė insultą, todėl kol kas priverstas rinktis sėslesnį gyvenimo būdą.

Esame per maža šalis, kad taip nebrangintume savo žmonių.

Po savaitės atostogų gimtinėje moteris išplaukė keltu į Vokietiją.

J.Kokkalis neslėpė skausmo, kad turi palikti mylimą Klaipėdą ir Lietuvą. Šįkart išsiskyrimas su seserimis ir draugais buvo skaudesnis nei anksčiau – viešėdama tėvynėje ji atsitiktinai sužinojo, kad nebėra Lietuvos pilietė.

Patikėjo referendumu

Vokietijos pilietybę klaipėdietė įgijo 2019 m., tuo metu, kai Lietuvoje vyko referendumas dėl dvigubos pilietybės.

Ji tikėjosi išsaugoti savo prigimtinę pilietybę, nes referendumo rezultatai suteikė tokią viltį.

Realybė: daugelis Vokietijoje gyvenančių lietuvių turi abiejų šalių pasus. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Tada pritrūko balsų priimti Konstitucijos pataisą – už jos įgyvendinimą pasisakė kiek mažiau nei trys ketvirtadaliai rinkėjų. Tam, kad Konstitucija būtų pakeista, turėjo pasisakyti pusė visų balso teisę turinčių piliečių.

Apie Vokietijos pilietybės įgijimą moteris pranešė anksčiau, dar tada, kai visi požymiai rodė, kad dviguba pilietybė bus įteisinta.

„Sąžiningai, kaip ir reikalaujama įstatyme, informavau Lietuvos užsienio reikalų ministeriją. Savo klausimu atsakymo negavau iki 2020-ųjų gruodžio 22 d.“, – pasakojo J.Kokkalis.

Tą dieną moteris gavo raštą, kuriame pranešta, kad jos klausimas dar svarstomas ir kad reikia papildomų dokumentų, kuriuos ji privalo pateikti per šešis mėnesius.

Piliete liko širdyje

Šiemet gegužės 6 d. J.Kokkalis apsilankė mūsų šalies ambasadoje Berlyne ir pateikė papildomų dokumentų.

„Ambasados darbuotoja mane ramino, ragino nesisieloti, esą į dvigubą pilietybę dabar žiūrima tolerantiškai, skatino tikėtis geresnio sprendimo“, – prisiminė J.Kokkalis.

Siųsdama dokumentus, klaipėdietė detaliai aprašė savo vykdytą visuomeninę veiklą dėl Klaipėdos poilsio parko gaivinimo, apie rengiamą knygą apie šį parką, už pilietiškumą iš uostamiesčio mero rankų gautą Klaipėdos vėliavą bei aplinkos ministro apdovanojimą už pilietinę iniciatyvą.

Klaipėdoje gyvena moters seserys, uostamiestyje ji pati turi nekilnojamojo turto.

„Maniau, į visus mano nurodytus dalykus bus pažiūrėta geranoriškai. Visa mano giminė nuo neatmenamų laikų yra lietuviai, užaugau ir visą laiką gyvenau Lietuvoje. Mano dukra gyvena Londone, bet ji yra Lietuvos pilietė, net anūkai turi lietuviškus pasus. Suprantu, nesu didžiulių nuopelnų visai valstybei turintis žmogus, Lietuvai dirbu mažus darbus, bet nesu ir ta, kuri norėtų iš jos tik gauti naudos sau. Aš Vokietijoje gyvenu, dirbu, sukūriau šeimą, bet mano širdis yra čia. Man pilietybė yra širdyje, o ne popieriuje. Džiaugiuosi, kai girdžiu, kaip vokiečiai mus giria už darbštumą. Esame savotiški Lietuvos ambasadoriai“, – kalbėjo moteris.

Žinia tiesiog pribloškė

Birželio gale grįžusi į Klaipėdą atostogų, J.Kokkalis nuėjo į banką, norėjo gauti elektroninį parašą, kad galėtų tvarkyti su paveldėjimu susijusius reikalus.

Ten ją ištiko šokas – banko darbuotoja pranešė, kad jos asmens tapatybės kortelė negalioja. Padavė pasą, pasirodo, ir šis negalioja.

Suglumusi moteris pasakė, kad turi ir vokišką pasą. Bet jo duomenų mūsų bankininkai savo sistemoje nepamatė.

J.Kokkalis ištiko šokas – moteris sužinojo, kad jos lietuviški dokumentai negalioja nuo birželio 17 d.

„Nustebau, kad apie tai sužinojau tokiu keistu būdu. Man apie Lietuvos pilietybės praradimą nebuvo pranešta nei raštu, nei žodžiu. Tik vėliau, ėmusi aktyviai domėtis, sužinojau, kad man šis nutarimas išsiųstas registruotu laišku, kurio iki kelionės į Lietuvą negavau“, – pasakojo klaipėdietė.

Kitą dieną po pokalbio su banko darbuotoja J.Kokkalis nuėjo į Migracijos tarnybą, kuri veikia Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, ir paprašė paaiškinti, ar Lietuvos institucijas pasiekė jos gegužės pradžioje ambasadai pateikti dokumentai.

Darbuotoja suskubo tikinti, kad nieko negali pasakyti, nes atsakinga specialistė atostogauja, ir patarė rašyti paklausimus elektroniniu paštu.

J.Kokkalis prisipažino pirmą kartą gyvenime nusprendusi pasielgti drastiškai – pasakė, kad neišeis iš kabineto, kol jai nebus paaiškinta, kaip čia yra.

Tada Migracijos tarnybos darbuotoja perskaitė vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pasirašytą sprendimą, kuriuo nuo šių metų birželio 17 d. iš jos atimama Lietuvos pilietybė.

Nutarimas, pasak darbuotojos, buvo išsiųstas į J.Kokkalis namus Vokietijoje.

Lietuvės nuostabą sukėlė ir tai, kad jos lietuviški asmens tapatybės dokumentai nustojo galioti jau kitą dieną po to, kai ministrė pasirašė nutarimą, nors per 30 dienų šį sprendimą dar galima apskųsti.

Nutarimas turėtų įsigalioti tik po apskundimo termino ar skundo išnagrinėjimo datos.

Nebranginame savo žmonių?

Vokietijoje J.Kokkalis dirba buhaltere apskaitininke, o šios šalies pilietybė teikia jai daugiau garantijų gauti darbą.

Nors garsiai nekalbama, bet kai kurios įmonės, samdydamos tokius specialistus, pageidauja būtent Vokietijos piliečių, nes yra tikri, kad iš savo žmogaus nesąžiningumo atveju išsireikalaus žalos atlyginimą.

Kai įdarbinimo agentūra, per kurią klaipėdietė gauna darbą, pasiunčia ją į kokią nors įmonę, moteris privalo pateikti tris dokumentus: kad nėra teista nei Lietuvoje, nei Vokietijoje, nei kurioje kitoje ES valstybėje.

Vokietijoje moteris taip pat aktyvi, yra įkūrusi „Facebook“ lietuvių paskyrą „Buhalteriai Vokietijoje“, finansiniais klausimais konsultuoja tautiečius, kurie jai už tai dėkingi.

Moteris atviravo turinti svajonę padėti Lietuvos verslininkams, teikti jiems buhalterines paslaugas. Dar prieš prasidedant pandemijai ji ėmėsi burti į bendruomenę Hanoverio lietuvius.

„Jeigu būčiau žinojusi, kad priimdama Vokietijos pilietybę neteksiu savosios, būčiau svetimos šalies pilietybės nepriėmusi. Labai daug vilčių teikė referendumas, bendros nuotaikos leido tikėtis, kad Konstitucijos straipsnis dėl dvigubos pilietybės bus pakeistas. Vokietijoje šiuo klausimu požiūris kitoks. Man buvo išaiškinta, kad ES valstybės pilietis gali turėti ir savosios šalies, ir Vokietijos pilietybes. Visuose mano vokiškuose dokumentuose nurodoma, kad esu Vokietijos ir Lietuvos pilietė, – aiškino J.Kokkalis. – Skaudu, kad, būdama ne tokia turtinga valstybė, mūsų šalis savo žmones dovanoja kitoms valstybėms, pati juos išbraukdama iš saviškių sąrašų. Esame per maža šalis, kad taip nebrangintume savo žmonių. Priimame atvykėlius iš kaimyninių šalių, o savi tampa svetimi.“

Daugelis nutyli

Migracijos tarnybos darbuotoja moteriai aiškino, kad ji gali gauti leidimą gyventi Lietuvoje, bet toks statusas klaipėdietei nepriimtinas.

Klausydama klaipėdietės emocijų, Migracijos tarnybos darbuotoja minėjo, kad politikai vaikų pilietybės klausimą išsprendė, o prie suaugusiųjų niekaip neprieina.

Daugybė Lietuvos žmonių emigruoja, sąžiningai dirba ir svajoja grįžti į tėvynę.

J.Kokkalis pasielgė sąžiningai, pranešė, kad gavo Vokietijos pilietybę, ir dėl to nukentėjo. Tačiau daugybė užsienyje gyvenančių ir užsienio valstybės pasą gavusių lietuvių stalčiuje laiko lietuvišką pasą, nes jį brangina ir žino, kad pranešę jo neteks.

Konstitucija numato, kad, išskyrus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Pasitarusi su teisininku Eduardu Puškoriumi J.Kokkalis sužinojo, kad kol kas neturi jokių šansų atgauti savosios šalies pilietybę.

„Mūsų Seimas jau ketina įteisinti netradicines šeimas, dar neišsprendęs kur kas svarbesnių Konstitucijos straipsnių pakeitimų. Juk nesame kalti, kad politikai vis nepriima sprendimo dvigubos pilietybės klausimu“, – svarstė J.Kokkalis.

Dvigubos pilietybės jau daug metų siekia Pasaulio lietuvių bendruomenė.

Migracijos departamento Administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Tumalavičienė paaiškino, kad Lietuvos pilietybę dažniausiai įgyja užsienyje gyvenantys lietuvių kilmės asmenys, patenkantys į dvigubos pilietybės išimtį, ją gali įgyti ir Lietuvoje 10 metų išgyvenę kitų šalių piliečiai.

Įstatymas numato atvejus, kai Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, gali turėti dvigubą pilietybę, bet šios išlygos atgavus nepriklausomybę emigravusiems mūsų žmonėms netaikomos.

LR pilietybę natūralizacijos tvarka 2020 m. daugiausia įgijo Rusijos Federacijos piliečių (47), asmenų be pilietybės (45), Baltarusijos Respublikos (20) ir Ukrainos (20) piliečių, asmenys be pilietybės; supaprastinta tvarka – Ukrainos (36), Rusijos (34), Baltarusijos (10); daugiausia atkūrusių LR pilietybę – Brazilijos (1 180), Pietų Afrikos Respublikos piliečių (1 121), Izraelio (963), Argentinos (284), Rusijos (296), JAV (279).

Statistika ir faktai

2020 m. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo 30 251 asmuo.

Jos neteko 1 252 asmenys.

pernai atsisakė LR pilietybės 16 asmenų,

prarado LR pilietybę įgiję kitos valstybės pilietybę 1252.

2019 m. Lietuvos pilietybė suteikta 2 707 žmonėms.

Jos neteko 1 117 žmonių.

2019 m. 2 248 asmenys Lietuvos pilietybę įgijo išsaugodami ir kitos šalies pilietybę. Tai daugiausia žmonės iš Izraelio, Pietų Afrikos Respublikos, Brazilijos, Jungtinių Amerikos Valstijų.