Du iš penkių laivų, kurie buvo įtraukti į Guinnesso rekordų knygą, kaip didžiausi geležinkelių keltai, šiuo metu plaukioja Juodojoje jūroje ir aptarnauja įvairias linijas tarp Ukrainos, Gruzijos, Turkijos, Rumunijos.

Rekordininkų likimai

1986 metais spalio 3 dieną atidarius Vokietijos Mukrano/Zasnico ir Klaipėdos keltų liniją, pirmasis į Klaipėdą atplaukė keltas „Mukran“. Vėliau jis pavadintas „Petersburg“.

Nors jau praėjo beveik 30 metų šis keltas tebeplaukioja.
Paskutiniais duomenimis, jis nuo liepos 8 dienos aptarnavo liniją Juodojoje jūroje tarp Rusijos Novorosijsko ir iš Ukrainos perimto Krymo Kerčės uostų. Nuo spalio 13 dienos šis keltas plaukiojo linijoje tarp Novorosijsko ir Sevastopolio. Iš Baltijos jūros jis buvo iškeltas, kai žiemą įstrigo leduose.

Keltas „Mukran“, dabar „Petersburg“, atlieka politinę misiją – nuo Ukrainos atplėštą Krymo pusiasalį integruoja į Rusijos transporto struktūrą.

„Petersburg“ yra toks pat keltas, kaip „Vilnius“, „Kaunas“, „Klaipėda“ ir „Greifswald“. Jie buvo statyti Vismaro laivų statykloje. Visi jie buvo įtraukti į Guinnesso rekordų knygą kaip didžiausi geležinkelio vagonus gabenantys keltai pasaulyje. Turėjo būti pastatytas ir dar vienas tos pačios klasės keltas „Vismar“, tačiau to nespėta padaryti griuvus Berlyno sienai.

Įsitvirtino Ukrainoje

Visi penki keltai rekordininkai maždaug iki 2008 metų plaukiojo Baltijos jūroje. Pirmasis buvo parduotas keltas „Klaipėda“. Jis kurį laiką plaukiojo Juodosios jūros regione, bet prieš 2–4 metus buvo supjaustytas į metalo laužą.

Iš likusių keltų vienintelis „Kaunas“, kuris dabar vadinasi „Kaunas Seaways“, plaukioja Baltijos jūroje.
Likę du keltai „Vilnius“ ir „Greifswald“ dirba Juodojoje jūroje. Keltą „Vilnius“, kuris dabar vadinasi „Vilnius Seaways“, iš kompanijos „DFDS Seaways“ nuomoja Ukrainos laivybos bendrovė „Ukrferry“.

Šis keltas plaukioja reguliarioje laivybos linijoje tarp Ukrainos Iljičovsko, Turkijos Haidarpaša ir Gruzijos Batumi uostų. Šiais metais rugsėjį keltas pasižymėjo Turkijos vandenyse išgelbėdamas į bėdą per štormą pakliuvusį keleivinį laivelį, kurio sugedo vairo mechanizmas. Jis korpusu pridengė katerį nuo štorminių vėjų ir „laikė“ jį daugiau nei valandą, kol atplaukė Turkijos pakrančių apsaugos kateris. Keleiviniame laive buvo apie 50 keleivių.

Laive „Vilnius Seaways“ dirba lietuviška ir ukrainietiška įgula. Rugsėjį, kai keltas „Vilnius Seaways“ padėjo turkų kateriui, jo kapitonas buvo Leonidas Jemeljanovas.

Dar gali tarnauti Klaipėdai

„Ukrferry“ įsigytas keltas „Greifswald“ kaip tik šiemet nuo spalio 15 dienos pradėjo dirbti linijoje tarp Ukrainos Iljičovsko, Rumunijos Konstancos ir Gruzijos Batumio uostų.

Gerai suderinus veiksmus, šie keltai dar galėtų pasitarnauti ir Klaipėdos uostui. Jei iš Turkijos Haidarpaša ar Rumunijos Konstancos padaugėtų krovinių, kurie būtų gabenami į Skandinavijos šalis, keltams atplukdžius juos į Iljičovską, konteinerinis traukinys „Vikingas“ galėtų pervežti į Klaipėdą.

Keltais „Greifsvaldas“ ir „Klaipėda Seaways“ netgi galėtų būti gabenami ir rusiškos vėžės traukiniai, nes šiuose keltuose išliko geležinkeliai.

Apie konteinerinio traukinio „Vikingas“ pratęsimą kalbama jau seniai, tačiau laukto krovinių srauto, ypač iš Turkijos, iki šiol ir nėra.