Lapkričio mėnesį oficialiai pakrikštytas Klaipėdos universiteto jūros mokslinių tyrimų laivas „Mintis“. Tai pirmoji tokia daugiafunkcė jūros tyrimų laboratorija Baltijos šalyse, todėl tikimasi, kad laivas padės pritraukti ne tik jūros srityje dirbančius mokslininkus, bet ir inovatyvias įmones iš Lietuvos bei užsienio.

Unikali laboratorija ant vandens

Laivą „Mintis“ beveik dvejus metus statė Vakarų Baltijos laivų statykla. Įkeliant laivą į vandenį Vakarų laivų gamyklos (kurios dukterinė įmonė yra Vakarų Baltijos laivų statykla) generalinis direktorius Arnoldas Šileika tikino, kad nors tai ir nebuvo sudėtingiausias kompanijos statytas laivas, kai kurie užsakovo reikalavimai tapo iššūkiu: „Jis labai inovatyvus ir unikalus tuo, kad yra katamaranas. Be to, jame sumontuota labai galinga jėgainė, jis aprūpintas pačia naujausia ir moderniausia moksline įranga, navigacijos sistema. Didžiausias išbandymas buvo tai, kad laivas savo gabaritais nėra didelis, o jame reikėjo sumontuoti labai daug įrangos“, – pasakojo A.Šileika.

Mažą miestą su savo infrastruktūra primenančiame 39 m ilgio ir 12 m pločio laive sumontuota autonomiška sistema, todėl laivo įgula dvidešimt dienų galėtų išbūti be kitų pagalbos. Vienu metu naujuoju laivu gali plaukti 18 žmonių: 6 įgulos nariai ir 12 tyrimus atliekančių mokslininkų. „Mintis“ suprojektuota ir pastatyta taip, kad ja būtų galima plaukioti iki 200 mylių atstumu nuo kranto, vėjo greičiui siekiant iki 20 metrų per sekundę, o bangų aukščiui – 3,5 metro. Statant laivą ypač daug dėmesio buvo skirta laivo triukšmingumui ir vibracijai. Dėl jame planuojamų mokslinių tyrimų siekta šiuos parametrus kaip įmanoma sumažinti.

Laive, kurio vertė 33,5 mln. litų, įrengtos dvi stacionarios laboratorijos geologiniams, biologiniams ir fizikiniams bei cheminiams tyrimams atlikti. Laive dirbantys mokslininkai galės atviroje jūroje atlikti aplinkos stebėseną, žuvų išteklių, taršos incidentų tyrimus, vykdyti palaidoto cheminio ginklo rajonų taršos monitoringą.

Formuojamas jūros mokslų branduolys

Pasak Klaipėdos universiteto Atviros prieigos centro koordinatoriaus Kornelijaus Danilevičiaus, „Mintis“ atveria ne tik naujas tyrimų galimybes, bet meta nemenką iššūkį fundamentinio ir taikomojo jūrinio mokslo plėtroje. Tačiau Lietuva šiam iššūkiui pasirengusi – Klaipėdoje sėkmingai formuojasi regiono jūros mokslų branduolys: „Mintis“ yra sudėtinė Jūrinio mokslo ir verslo slėnio, kuriam iš ES struktūrinių fondų numatyta skirti 65 mln. litų, kūrimo dalis.

„Regiono verslas palaikė Jūrinio slėnio kūrimo iniciatyvas ir šiandien galime tvirtai pasakyti, kad Klaipėdos universitetas tapo Lietuvos jūrinio mokslo centru. Per kelis pastaruosius metus sugebėjome ne tik atnaujinti studijų laboratorijas, bet ir gerokai sustiprinti mokslinę infrastruktūrą, sutelkti vedančiuosius Lietuvos jūrinių krypčių mokslininkus. Tik Jūrinio slėnio projektų įgyvendinimas leido mums įsigyti mokslinių tyrimų laivą „Mintis“, – pasakoja K.Danilevičius. – Jau turime veikiantį atviros prieigos centrą su Jūros ekosistemų, Jūros chemijos, Vandens transporto technologijų ir Jūrinių konstrukcijų patikimumo laboratorijomis. Svarbus Klaipėdos universiteto partneris yra Klaipėdos mokslų ir technologijų parkas. Universiteto miestelyje taip pat statomas verslo inkubatorius, kuriame bus sudarytos sąlygos verslo įmonėms naudotis inovatyvių produktų gamybine įranga. Šis inkubatorius turėtų pradėti veikti jau 2015 m. vasarą.“

Tikisi proveržio

Pasak Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktoriaus Arūno Karlono, šis laivas atveria plačias galimybes ir tarptautiniam bendradarbiavimui: „Klaipėda nuo seno garsėja kaip jūrinių kompetencijų centras, o Jūrinis slėnis ir ypač „Mintis“ yra labai tvirtas pagrindas toliau tobulinti šias kompetencijas. Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų atviros prieigos centras taip pat bendradarbiauja su verslu, todėl Klaipėdoje verslo ir mokslo partnerystė tikrai stiprėja“, – teigia A.Karlonas.

Tačiau, pasak jo, esama infrastruktūra atveria ir daug platesnes galimybes: „Tai vienintelė tokia laboratorija Baltijos šalyse, taigi galime pelnytai pasigirti regione pirmaujančia jūros tyrimų infrastruktūra. Jūros mokslų ir technologijų atviros prieigos centras taip pat yra Lietuvoje veikiančių, naujausia technika aprūpintų atviros prieigos centrų tinklo dalis, taigi tiek Klaipėda, tiek Lietuva turi didžiulį potencialą būti patrauklios regiono mastu, vykdyti tyrimus su tarptautiniais partneriais.“

Viena iš tokių galimybių, pasak A.Karlono, „Horizontas 2020“ programa. Tai didžiausia Europos Sąjungos istorijoje inovacijų paramos programa, kurios metu inovacijoms bus skiriama beveik 80 mlrd. eurų. Tarp jų – ir parama mažoms bei vidutinėms įmonėms ir su jūriniais ištekliais susijusiems tyrimams: „Priešingai nei programos pirmtakės, „Horizontas 2020“ orientuotas į verslą, ypač mažas ir vidutines įmones, todėl tiek dokumentų teikimo tvarka, tiek teminiai rėmai yra gerokai laisvesni nei anksčiau. Tikimasi, kad tai paskatins plačiau žvelgti į bendradarbiavimo galimybes ir padrąsins inovatyvius verslus didinti savo konkurencingumą dirbant su mokslu.“

K.Danilevičius teigia, kad pagrindinės mokslo ir verslo bendradarbiavimo nišos Klaipėdoje –  žvejybos, laivų statybos, laivybos, krovinių gabenimo konkurencingumo didinimas.

„Tačiau turime orientuotis ir į sumaniųjų specializacijų gaires bei į ES skatinamų naujų jūrinių veiklų, tokių kaip jūrinė energetika, akvakultūra, biotechnologijos, modernūs jūrinių tyrimų metodai, naujų jūros išteklių panaudojimas, ir kitas perspektyvas“, – sako jis.