Rygoje pirmą kartą įvyko rytinės Baltijos jūros šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos jūrų kapitonų asociacijų konferencija.

Susitiko jūrų kapitonai

Lietuvos delegacijai vadovavo Jūrų kapitonų asociacijos vicepirmininkas, jūrų kapitonas Valdas Trakūnas, susitikime dalyvavo jūrų kapitonai Bronislovas Bernotas, Valentinas Dolgopolovas, Zigmuntas Mozeris ir Pranas Gylys. Penki jūrų kapitonai konferencijoje atstovavo Latviją, du – Estiją.

Konferencijoje Rygoje, kuri surengta Latvijos jūrų kapitonų klubo iniciatyva, prisistatė kiekvienos šalies kapitonų klubai. Tačiau dėl tolesnių bendradarbiavimo planų kol kas nesusitarta.

„Tiek Latvijos, tiek Estijos laivynai buvo didesni. Šiose šalyse yra daugiau jūrininkų“, - tikino jūrų kapitonas V.Trakūnas.

Anot jo, Latvijoje jūrų kapitonų asociacija vienija apie 150 narių, o jūrų kapitonų Latvijoje yra per du tūkstančius.

Lietuvos jūrų kapitonų asociacija vienija 66 jūrų kapitonus. Lietuvoje yra apie 300 veikiantys jūrų kapitonai, o diplomus yra gavę per 1000.

Ir jūrininkų Latvijoje yra gerokai daugiau nei Lietuvoje. Šio klubo pirmininkas Jazeps Sprindzans, kuris yra ir Latvijos jūrininkų registro vadovas, teigė, kad Latvijoje yra apie 12 tūkstančių jūrininkų.

Estijos jūrų kapitonų klubas vienija 53 narius. Tačiau Estijoje dar yra laivavedžių klubas, į kurį įtraukti ir jūrų kapitonai. Šis klubas vienija per 200 jūrininkų.

Kaimynai - turtingesni

„Baltijos šalių jūrų kapitonų asociacijų susitikime jautėsi, kad klubų veiklos galimybės yra skirtingos. Mes išgyvename tik iš narių mokesčių, o kitų Baltijos šalių jūrų kapitonų klubai turi turtingus rėmėjus“, - pastebėjo V.Trakūnas. Jis pridūrė, kad finansinė klubų padėtis atveria ir geresnes bendradarbiavimo sąlygas. Pavyzdys latviai, kurie galėjo sau leisti pasikviesti kitų šalių jūrų kapitonus ir apgyvendinti prestižiniame viešbutyje Rygoje.

Latvijos jūrų kapitonus remia vienas iš Latvijos bankų. Ir ta rytinės Baltijos šalių jūrų kapitonų konferencija Rygoje surengta padedant bankui.

Ypač įdomi Estijos jūrų kapitonų klubo istorija. Įkūrę klubą Estijos jūrų kapitonai iš karto įstojo ir į Tarptautinę jūrų kapitonų organizaciją. Pamatę, kad negali išsimokėti įnašų, į kapitonų asociaciją susibūrę 30 jūrų kapitonų įkūrė laivybos kompaniją, kuri turėjo net 25 laivus.

Estiją Jūrų kapitonų klubų konferencijoje kaip tik atstovavo du šio klubo ir laivybos kompanijos kūrėjai. Dabar laivybos kompanijos jau neliko, bet estų kapitonų asociaciją remia Estijos laivybos milžinė „Tallink“. Šios asociacijos pirmininkas yra vieno iš „Tallink“  keltų kapitonas.

Nepakvietė kaliningradiečių

Panašus renginys kaip Rygoje 2012 metais jau vyko Klaipėdoje. Tuomet Lietuvos jūrų kapitonų klubo iniciatyva į Klaipėdą buvo pakviesti Lietuvos, Latvijos ir Rusijos Kaliningrado srities jūrų kapitonai. 

Tuomet ypač sublizgėjo Kaliningrado srities jūrų kapitonų klubo nariai, kurie minėjo, kad jūrų kapitonas Rusijoje ir Kaliningrado srityje yra gerbiamas. Kaliningrado srityje jūrų kapitonus, mielai priimanti tiek miesto vadovybė, tiek gubernatorius.

Kaliningrado srityje Jūrų kapitonų organizacija vienija apie 250 jūrų kapitonų. Daugelis kapitonų jau yra senyvo amžiaus. Tai pagrinde tarybinių laivų žvejybos laivyno kapitonai. Kaliningrado srityje panašiai kaip Klaipėdoje anuomet buvo didžiulis žvejybos laivynas, bet nebuvo prekybos laivyno, išskyrus upės-jūra tipo laivų laivininkystės padalinį.

Latvijos kapitonų asociacijos vadovas J.Sprindzans tuomet Klaipėdoje guodėsi, kad į Kapitonų asociacijos veiklą nepalankiai žvelgia tiek Latvijos žiniasklaida, tiek šios šalies valdžia. Latvijos jūrų kapitonų asociacija vos gyvuojanti, turi finansinių sunkumų, jo niekas neremia. Asociacijos nario mokestis dirbančiam jūrų kapitonui Latvijoje yra 50 latų.

Panašu, kad per trejus metus situacija Latvijoje gerokai pasikeitė. Pasikeitė ir požiūris į Rusijos Kaliningrado srities kapitonų klubą. Nors šio klubo nariai taip pat norėjo dalyvauti susitikime Rygoje, tačiau latviai jų nepakvietė – greičiausiai lėmė pablogėję Rusijos ir ES šalių santykiai.