Nors oficialiai Pempės arba Šv. Juozapo diena minima kovo 19-ąją, pirmąsias parskridusias pavasario šaukles ornitologai matė jau senokai.

Pernai Ventės rago ornitologinės stoties ornitologas Vytautas Eigirdas anksčiausiai pempes pastebėjo vasario 10-ąją Mingės kaime.

Tai yra gamta – čia viskas normalu.

Šiemet V.Eigirdas septyniolikos paprastųjų pempių būrį dar sausio 29 d. išvydo Stankiškių kaime, Šilutės rajone.

Ornitologai nesistebėjo, kad pernai pempės anksti parskrido – pernykštė žiema buvo šilta, tad natūralu, kad paukščiai gerokai anksčiau pasirodė perimvietėse.

„Niekas negali pasakyti, ar jos buvo, ar taip ir nebuvo išskridusios. Pempės – netolimi migrantai. Vieną dieną jos gali būti pamaryje, o po paros – jau Vokietijoje. Pasitaiko, kad penkis kartus per žiemą išskrenda ir penkis kartus grįžta. Joms nėra problemų pakeisti vietą. Jei jaučia, kad sąlygos yra geros, jos gali laikytis arčiau perėjimo vietų“, – paaiškino V.Eigirdas.

Nors šiomis dienomis Lietuvoje ir laikosi šaltoki orai, vis dėlto jau galima įžvelgti paukščių migracijos ženklų.

Nemune prie Kauno hidroelektrinės paskutinėmis sausio dienomis stebėta mažiausiai 114 gulbių giesmininkių.

„O jos, gali būti, taupė energiją ir niekur neskrido. Kartais pastebime net ant ledo tupinčias gulbes. Nebūtinai jos kenčia, jos taip išlaukia šaltąjį periodą. Bando būti gudresnės už kitas. Tai yra gamta – čia viskas normalu“, – sakė V.Eigirdas.

Pempės diena vadinama kovo 19 d. Pasak senųjų tradicijų, senoliai tikėdavo, kad jei šią dieną parskrenda pempės, prasidės atšilimas.

Tą dieną merginos šluodavo kiemus, pradėdavo tvarkyti tradicinius savo gėlių darželius, purenti žemę.

Kai kur šią dieną jau būdavo sėjamos vasarinės gėlės.

Įsivyravus krikščionybei, su šia švente sutapatintos Šv. Juozapo varduvės.