Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos bandymas sutaikyti tetą su jos kaimynu dėl nunuodytų kačių atsisuko prieš ją pačią, – teisingumo atstovei dabar gali tekti aiškintis ne tik savo vadovams, bet ir Prezidentūroje.

Kreipėsi į D. Grybauskaitę

Prienų rajone esančiame Rozalimo miestelyje gyvenantis Algimantas Mikalskis Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėją Rasą Augustę.

Pensinio amžiaus vyras piktinosi esą neetišku klaipėdietės elgesiu bei šmeižtu.

Išdėstęs visą santykių su kaimyne bei jos giminaite iš Klaipėdos istoriją, jis klausė šalies vadovės: ar taip besielgianti moteris gali dirbti teisėja?

Prieš keletą metų A. Mikalskis su gyvenimo drauge atsikraustė gyventi į Rozalimą. Artimiausia poros kaimynė yra garbaus amžiaus buvusi vietos mokyklos mokytoja.

Keletą metų puikiai sutarę kaimynai pastaruoju metu kaltina vieni kitus ir ieško užtarėjų.

Pretekstu nesantaikai tapo dvi nugaišusios mokytojos katės. Šeimininkė įsitikinusi, kad jos augintines nunuodijo kaimynas.

Išsikvietė policiją

Vieną šių metų spalio dieną į A. Mikalskio namo duris pasibeldusi moteris buvo pagyvenusios kaimynės giminaitė.

„Pirmaisiais žodžiais ji prisistatė esanti teisėja iš Klaipėdos. Viso pokalbio, kuris užtruko ne ilgiau kaip 15 minučių, metu ji mane tujino, nors yra tokio amžiaus, kad galėtų būti man dukra. Kaltino, kad aš nunuodijau dvi kaimynės kates ir pagrasino, kad liksiu kaltas, jei nugaiš bent kuris jos augintinis. Supratau, kad ji turėjo tikslą mane įbauginti“, – prisimindamas R. Augustės apsilankymą, tikino pensininkas.

Tądien į A. Mikalskio kiemą jo iškviesti atvažiavo policijos patruliai. Jie išklausė abiejų besibarančių pusių ir patarė raštu kreiptis į policiją.

Po tos dienos konflikto pareigūnus pasiekė skundas dėl A. Mikalskio grasinimo nužudyti kaimynę bei kitas – dėl šį vyrą apšmeižusios kaimynės ir jos giminaitės.

Bijo, kad apnuodys šulinį

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja R. Augustė teigė esanti vienintelė giminaitė, galinti pasirūpinti savo vieniša teta.

„Vieną dieną ji man paskambino ir papasakojo, kad kaimynas grasina ją nužudyti. Teta prašė manęs pagalbos. Patariau kreiptis į policiją, bet ji guodėsi niekada gyvenime nebuvusi panašioje situacijoje ir labai prašė atvažiuoti. Tikino nenorinti su kaimynu pyktis, prašė jam žmoniškai paaiškinti, kad šis paliktų ją ramybėje. Tada teta klausė, ar galima kaimynui kelti bylas už šmeižtą, nes jau kuris laikas jis įvairioms tarnyboms ją skundžia dėl neva neprižiūrimų gyvulių bei kitokių nebūtų dalykų. Be to, teta tikino bijanti, kad nebūtų apnuodytas jos šulinys“, – prisiminė R. Augustė.

Dukterėčia telefonu tada aiškino giminaitei, kokiais būdais ji galinti gintis nuo šmeižto.

Spalį atvažiavusi aplankyti tetos R. Augustė teigė nusprendusi pasikalbėti su kaimynu. Klaipėdietė tikėjosi sutaikyti abi puses, nes teta norinti ne bylinėtis, o tik ramiai gyventi.

Įtarė grasinimu nužudyti

„Tikrai neprisistačiau, kad esu Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja ir neįsivaizduoju, iš kur jis tokį dalyką gali žinoti, nebent policininkai jam tai pasakė. Mat buvau apklausta kaip liudytoja dėl grasinimo nužudyti mano tetą ir turėjau pasisakyti, kur dirbu. Pamenu, kai su tetos kaimynu kalbėjome apie nunuodytas kates, jis manęs klausė, ar aš gydytoja, ar burtininkė. Būtent tada pasakiau, kad dirbu teisėja ir kasdien nagrinėju panašius skundus“ – paaiškino R. Augustė.

Ji apibūdino Rozalime gyvenančią giminaitę kaip aršią teisybės ieškotoją, todėl kartą šioji tiesiai šviesiai kaimynui ir pareiškusi, kad jis nugalabijo jos kates.

Būtent tada A. Mikalskis esą pasakęs, jog katės – vieni niekai ir pažadėjo nunuodyti ir ją pačią.

Šis faktas ir tapęs pretekstu skųsti kaimyną grasinimu nužudyti.

Sužinojusi, kad tetos kaimynas ją apskundė Prezidentei, teisėja R. Augustė teigė, jog vėl važiuotų į Rozalimą, jei sulauktų ašarojančios tetos skambučio.

„Ką dabar daryti? Ji neturi kitų artimų giminaičių, kurie galėtų ja pasirūpinti. Jei žmogui yra blogai, atsisakyti negaliu. Gaila tik, kad neturėjau diktofono, tada būtų lengviau apsiginti nuo kaltinimų. Aš norėjau jo tik paklausti, kuo teta užkliuvo, nes anksčiau santykiai buvo geri“, – komentavo teisėja.

Palygino su degtuku

Kivirčą stebėjo A. Mikalskio sugyventinė Onutė Kriaučiūnienė. Ji prašė viešnios nepykti ant vyro, nes šis esąs karšto lyg degtukas būdo.

„Tikrai nenuodijome tų kačių. Mes mylime gyvūnėlius, patys auginame šuniuką, todėl net pelių nenuodijame, o gaudome spąsteliais. Kai mokytojos katės ateidavo, visada jas pašerdavome, net minties neturėjome skriausti. Skaudu girdėti tokius kaltinimus. Dažnai į kiemą išėjusi kalbina savo kates, sako joms, kad neitų prie mūsų tvoros, nes čia gali gauti nuodų, – pasakojo O. Kriaučiūnienė. – Negaliu pasakyti, kad teisėja maniškiui sakė “tu„, nors jie abudu barėsi. Ji minėjo, kad specialiai dėl mūsų atvažiavo ilgą kelią net iš Klaipėdos.“

Pradingo ir šuniukai

Nors A. Mikalskis raštu Prezidentei ir kaltina kaimynės giminaitę teisėją neetišku elgesiu, panašu, kad tai ne pirmas šio vyro skundas.

Regis, pareigūnai nenori veltis į kaimynų tarpusavio kivirčą, nes atsisakė abu bausti už administracinės teisės pažeidimą.

Kuris teisus, vietos policijos apylinkės inspektorė Erika Kielienė nesiėmė spręsti.

Rozalimo miestelio seniūnas Juozas Venckus prisiminė, kad A. Mikalskis buvusią mokytoją skundė ne kartą ir dėl iš jos sodybos sklindančio tvaiko, ir dėl gyvūnų nepriežiūros, bet nė vienas skundas nepasitvirtino.

„Nebegalėjo prisikabinti, tai skundėsi, kad ji šieną pernelyg arti tvoros susikrovė. Nežinia, ko jis ten ieško. Tokių pažeidimų, apie kuriuos rašyta, mes neradome. Kaimas lieka kaimu. Pamenu, prieš porą metų tarp jų buvo nesutarimas dėl šunų, o dabar jau – dėl kačių. Mokytoja labai gailestinga, priglaudė klajojančią kalę, ta atsivedė šuniukų, o kaimynui nepatiko. Paskui tas šuva su visais šuniukais neaišku, kur dingo. Tada tas konfliktas tuo baigėsi“, – prisiminė seniūnas.

J. Venckus pasakojo pabaręs skundus rašantį vyrą, sakydamas, kad kaimynams negražu pyktis.

Bet A. Mikalskiui to neužteko, jis apskundė ir buvusią mokytoją marinant badu gyvulius.