Sausio pabaigoje Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnaziją aplankė visų keturių Vilniaus dailės akademijos (VDA) fakultetų dekanai ir dėstytojai, kurie su jaunaisiais menininkais dalijosi patirtimi bei informacija apie studijų programas įvairiose meno kryptyse, diskutavo su jaunimu apie šiuolaikinio menininko profesinę veiklą.

Įpūtė vilties kibirkštį

Kaip teigė E.Balsio gimnazijos karjeros koordinatorė Jurgita Kadagienė, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bei Telšių dailės akademijos fakultetų atstovai jaunimui kalbėjo apie stojimo proceso privalumus bei minusus, apibūdino reikalavimus, keliamus tam tikroje meno srityje.

Anot jos, susitikimo pabaigoje moksleiviai turėjo galimybę pakalbinti Vilniaus dailės akademijos Vilniaus fakulteto dekaną Česlovą Lukenską, Klaipėdos fakulteto dekaną Alvydą Klimą, Telšių taikomosios dailės skyriaus dėstytoją skulptorių Osvaldą Neniškį ir Kauno fakulteto studijų programų koordinatorę Ingridą Liaukonienę.

Jaunieji menininkai klausinėjo patyrusių ir pripažintų savo srities korifėjų, kaip tapti sėkmingu menininku, ar verta pasirinkti karjerą Lietuvoje, ar pasinaudoti užsienio universitetų vilionėmis. „Tiesiog studijuokite savo gyvenimą“, – tiesiai atsakė jiems VDA Vilniaus fakulteto dekanas Č.Lukenskas.

Visų fakultetų atstovai stengėsi įpūsti vilties kibirkštėlę gimnazijos moksleiviams – jie teigė, kad sėkmingu menininku galima tapti ir baigus studijas Lietuvoje.

Užsieniečiai VDA vertina puikiai

Į klausimą, kodėl verta studijuoti Lietuvoje, Kauno fakulteto studijų programų koordinatorė I.Liaukonienė atsakė paprastai: „Žinote, savos sienos, savi medžiai ir savi žmonės visada yra smagiau ir saugiau. Lietuva yra pilna talentingų žmonių ir norisi, kad jie neišvyktų, padėtų, kurtų Lietuvai ir darytų geriausia, ką gali čia – Lietuvoje. O studijos Lietuvoje yra gana aukšto lygio, įdomios, tarp savų žmonių, su draugais, ir tai tiesiog yra kelias į tolimesnį gyvenimą“.

Jai pritarė Telšių taikomosios dailės skyriaus dėstytojas skulptorius O.Neniškis.

„Studijoms Lietuvoje pritariu ne tik aš. Tarptautiniai ekspertai, kurie lankėsi Lietuvoje ir stebėjo mūsų mokymo programą, buvo nustebinti išradingumu ir eksperimentavimais, pamatė tai, ko kitose Europos mokyklose ir fakultetuose nematydavo, buvome puikiai įvertinti“, – kalbėjo skulptorius.

Konkurencija didesnė svetur

Tačiau dėstytojas pastebėjo, kad mūsų studentui šiek tiek trūksta kritinio požiūrio, mąstymo, visuomenės pažinimo, didesnio reagavimo visuomenėje ir pasaulyje vykstančiuose procesuose.
Č.Lukenskas taip pat pabrėžė: „Imkite tai, ką norite, iš gyvenimo, iš aplinkos, nes pats pasaulis nelauks ir neprašys“. Anot jo, iniciatyvą jaunimas turi rodyti pats. Jo teigimu, svarbiausia – svajoti, kurti planus ir veikti, o tada tiesiog bus galima pamatyti, kaip jūsų tikslai realizuojasi“.

Klaipėdos fakulteto dekanas A.Klimas įsitikinęs, jog jei esi drąsus ir talentingas, savo jėgas gali išbandyti užsienyje, tačiau tokios pat galimybės yra suteikiamos ir Lietuvoje. Jo teigimu, konkurencija svetur žymiai didesnė nei Lietuvoje, nes ir žmonių skaičius yra didesnis, tad jei esi vidutiniokas, nėra jokio reikalo važiuoti iš savosios tėvynės.

Populiarumo vaikytis neverta

Profesionalūs meno ir mokslo atstovai pabrėžė, jog ypač svarbu šiuolaikiniam jaunuoliui neprarasti dalelės savęs gyvenime ir kiekvienam įgyti tam tikrą profesinę kompetenciją, kuri įprasmina tavo, kaip jauno žmogaus, asmenybę ir ateities profesinę veiklą. O jaunas menininkas dar mokyklos suole privalo subrandinti savo galias, kūrybinius raumenis ir išmokti save realizuoti bei kurti šiame gyvenime.

I.Liaukonienė teigė, kad pagrindinis receptas yra toks – sėkmingu tampama tada, kai tu darai tai, kas tau patinka. „Niekada netapsi sėkmingas, jei baigei populiarią specialybę, kuri buvo „ant bangos“ tuo metu. Bet jeigu tu darai tai, ką iš tikrųjų jauti, kas tau patinka – būsi sėkmingas. Tiesiog kiekvieną rytą kelsiesi su šypsena ir galvosi: „O, ir vėl darbas – smagu“, – pasakojo I.Liaukonienė.

A.Klimo įsitikinimu, svarbiausia – Dievo dovana, buvimas sąžiningu sau ir nuolatinis, sunkus darbas. „Tuo reikia gyventi, tai turi būti pats įdomiausias užsiėmimas. Juk dirbdamas sau nemielą darbą nesulauksi sėkmės ir džiaugsmo, kurį suteikia mėgstamas darbas“, – sakė dekanas.

Č.Lukensko nuomone, sėkmės garantas yra pasišventimas ir darbas, o viso gyvenimo apvainikavimas, sėkmė ir yra ruošimasis tai sėkmei bei nuolatinis darbas. „Menas – ne prekė, ne paslauga. Gyvenimo įvairovė yra kur kas sodresnė. Svarbiausia prisiminti, jog sėkmingos gyvenimo formulės yra begalinės, o nelaimingos – tik kelios“, – kalbėjo pašnekovas. Jo teigimu, menininkas – tai ne profesija, o gyvenimo būdas, ir viena svarbiausių menininko savybių – vaizduotė, fantazija, kurios yra išskirtinis bruožas, atskiriantis menininką nuo įprasto žmogaus.

Būtina turtinga asmenybė

Telšių fakulteto dėstytojas O.Neniškis sakė, kad norėdamas tapti menininku kiekvienas asmeniškai turi rasti savo kelią.

„Turbūt jau nuo gimimo turi būti užtaisas, motyvacija. Negali vieną dieną būti dailininkas, kitą – jau kažkas kitas. Menininko pripažinimą pasiekia tie, kurių pašaukimas „išplaukia“ iš pačių vidaus“, – pasakojo O.Neniškis.

Pasak jo, jei studentai būtų mokomi pagal tam tikrus štampus ir taisykles, menas būtų neįdomus. O.Neniškio nuomone, toks jis buvo tarybiniais laikais, kada svarbiausias dalykas buvo ideologija.

Pasak jo, menas yra kaip terapija, jo aplinkoj žmogus geriau jaučiasi, darbo rezultatai daug geresni.

„Kol kas mene yra daug chaoso, viskas turi susisluoksniuoti, dabartinė karta gyvena pereinamąjį laikotarpį. Mes, senoji karta, vis dar jaučiame sovietinį suvaržymą, todėl siūlyčiau visiems į ateitį žvelgti optimistiškai. Kūryba be žinių, domėjimosi, išprusimo, kritinio požiūrio į aplinkui vykstančius reiškinius yra tuščia, tad pirmiausia asmenybė turi būti turtinga viduje, kad galėtų išauginti gražų ir prasmingą meną, o tam realizuoti reikia praktinių įgūdžių“, – išmintimi dalijosi O.Neniškis.