Antrojo pasaulinio karo metais netoli Klaipėdos su ūkininkais nusifotografavusio prancūzų karo belaisvio palikuonis netrukus gali sužinoti daugybę įdomių dalykų apie priverstinę senelio viešnagę Lietuvoje.

Atpažino savo mamą

Vasario 11 d. spausdinome prancūzų karo belaisvio anūko kreipimąsi į "Klaipėdos" skaitytojus, kuriame jis prašė atsiliepti Kuliuose netoli Klaipėdos karo metais kartu nusifotografavusių ūkininkų vaikus.

Po kelių dienų redakciją pasiekė elektroninis laiškas, kurį pasirašė Kristina. Merginos mama atpažino 1943 m. rugsėjį padarytoje nuotraukoje savo mamą Rūtą Mikalauskaitę. Ji tada tarnavo pas ūkininkus Sesiulius. Moteris mirė prieš 18 metų. Kol kas daugiau žinių apie ūkininkus, jų samdinius bei kitus nuotraukoje įamžintus žmones mergina neparašė.

Susidomėjo istorijos klubas

Išgirdęs apie prancūzo paieškas, nuotraukoje užfiksuotų žmonių likimais susidomėjo ir klaipėdietis Karybos istorijos klubo vadovas Egidijus Zajecas. Jis užsibrėžė tikslą ne tik sužinoti šių žmonių likimus, bet ir išsiaiškinti kaip galima daugiau apie laiške minėtos belaisvių stovyklos Stalag 1A ir kitų panašių įkalinimo įstaigų kalinius.

Karyba besidomintis klaipėdietis atkreipė dėmesį, kad nuotraukoje be ūkininkų, jų samdinių ir belaisvio įamžinti ir penki vokiečių kareiviai, apsirengę darbo uniformomis.

Įkūrė belaisvių stovyklą

Nors paieškos dar tik prasidėjo, vakar E.Zajecas papasakojo, kad stovykla Stalag 1A buvo įkurta 1934 m.

Karinei mokymo stovyklai įkurti šalia Stablack vietovės Rytų Prūsijoje Vokietijos vyriausybė skyrė 10 tūkst. hektarų. Tai yra vietovė vakariau Prūsų Yluvos (dabar Bagrationovskas). Nuo 1939 m. rugsėjo į stovyklą pradėti gabenti lenkų karo belaisviai, kurie patys statė sau barakus.

1939 m. pabaigoje šioje stovykloje buvo registruota 47 tūkst. lenkų karo belaisvių. 1940 m. gegužę čia atgabenti pirmieji belgų belaisviai, o netrukus ir prancūzai. Tais metais stovykloje registruota apie 23 tūkst. belgų, 35 tūkst. prancūzų ir apie tūkstantis rusų belaisvių. Didžioji jų dauguma stovykloje kalėjo iki karo pabaigos.

Dirbo pas ūkininkus

E.Zajecas išsiaiškino, kad belaisviai nebuvo laikomi užrakinti, o dirbdavo fabrikuose bei pas ūkininkus. Rytų Prūsijoje ir Mažojoje Lietuvoje dirbę belaisviai turėdavo periodiškai registruotis kontrolės postuose bei raportuoti apie darbų pabaigą ar gauti paskyrimą į kitą vietą. Greičiausiai būtent taip laiško autoriaus senelis pateko į Kulius netoli Klaipėdos.

1945 m. sausį stovyklą Stalag 1A įsakyta evakuoti, išskyrus ligotus ir sužeistus belaisvius. Kartu su Rytų Prūsijos pabėgėliais jie išgyveno tragišką kelionę ledu padengtomis Aistmarėmis, kai juos bombardavo Raudonosios armijos aviacija.