Prieš prasidedant masiniam nacionalinės valiutos keitimui į eurus, teisėsaugininkai perspėja apie galimas šešėlinių pinigų plovimo operacijas.

Taikys "face control"

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba komerciniams bankams parengė specialius nurodymus, kuriuose pažymėta, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, keičiant didesnes grynųjų pinigų sumas, kurias į bankus atsineš privatūs
asmenys.

Patariama įdėmiau stebėti į gyventojų sąskaitas įnešamų grynųjų pinigų didesnėmis sumomis operacijas, gaunant kiek įmanoma daugiau informacijos apie lėšų kilmę.

Patariama atkreipti dėmesį į fizinio asmens amžių, stebėti, ar pinigus keičiantis asmuo objektyviai gali disponuoti keičiama grynųjų pinigų suma, tikrinti gebėjimą paaiškinti lėšų kilmę ar atsakyti į kitus klausimus.

Bankų darbuotojai mokomi net atkreipti dėmesį į didesnį kiekį pinigų keičiančio žmogaus aprangą.

"Jei į banką kelis kartus per dieną pasikeisti pinigų užeina asocialaus žmogaus išvaizdą turintis asmuo, vertėtų sunerimti, iš kur jis gauna tokias sumas? Banko darbuotojai turi atkreipti dėmesį, kas atlydi asmenis, norinčius išsikeisti didesnes pinigų sumas", – pastebėjo Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Sigitas Šileikis.

Riba – 6 tūkst. eurų

"Ruošdami tokias rekomendacijas, mes norėjome atkreipti dėmesį į situaciją, kuri laukia valiutos pasikeitimo laikotarpiu. Šiaip Lietuvoje puikiai veikia prevencijos sistema, tačiau, prasidėjus intensyviam valiutos pasikeitimo momentui, vertėtų būti atidesniems", – aiškino S.Šileikis

Konsultuodamiesi su užsienio kolegomis, FNTT pareigūnai buvo patikinti, kad kitose šalyse valiutos pasikeitimo laikotarpiu nebuvo užfiksuota itin didelio masto pinigų plovimo atvejų.

Pareigūnai numano, kad Lietuvoje yra dideli kiekiai grynųjų, kurie laikomi vadinamosiose kojinėse.

"Mes ir atliekame tokių pinigų stebėseną. Domimės, kas juos keičia ir kokia tų pinigų kilmė", – kalbėjo pareigūnas.

Jeigu keičiama į kitas valiutas grynųjų pinigų suma viršija 10 tūkst. litų, rekomenduojama nustatyti kiekvieno asmens ar įmonės atstovo, keičiančio valiutą, tapatybę iš jų pateiktų dokumentų, darant šių dokumentų kopijas.

"Tačiau pinigų plovimo įstatymas numato vos 6 tūkst. eurų sumą, kurią viršijus, prašomas asmens dokumentas. Mes savo rekomendacijose siūlome šią ribą sumažinti bent iki 10 tūkst. litų", – aiškino FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas.

Tiesa, kai kurie bankai yra įsivedę kur kas griežtesnes taisykles.

"Asmens tapatybės dokumento prašoma keičiant net vieną centą. Tai savanoriška banko politika. Bet toli gražu ne visi bankai tai daro", – kalbėjo FNTT pareigūnas.

Ieško, kur investuoti

FNTT kol kas neturi duomenų, kad jau šiuo metu būtų mėginama išplauti galbūt nelegaliai įgytus pinigus.

"Nėra tokių pastebėjimų, kad šiuo metu vyktų didelės pinigų keitimo operacijos. Iš makroduomenų,  kuriuos mes matome, tokių dalykų dar neįžvelgėme. Kitas variantas – tokius pinigus kišti į nekilnojamąjį turtą. Mes stebime neaiškius sandorius, tačiau sieti to su valiutos pasikeitimu kol kas negalime. Nejaučiame informacijos padidėjimo srautų, kurie leistų spėti, kad tokie sandoriai gali būti siejami su euro įvedimu", – konstatavo S.Šileikis.

Be nekilnojamojo turto, juodiesiems pinigams legalizuoti gali būti pasirinkti ir kiti metodai.

"Galima pirkti prabangius automobilius, įsigyti įmonių akcijų. Visas likvidus turtas, vertybiniai popieriai gali dominti tokių lėšų turėtojus. Tačiau visi šie būdai yra pridengti. Tokiose operacijose dalyvauja daug dalyvių – finansų makleriai, įvairios įmonės, kurios yra įpareigotos apie neaiškius sandorius informuoti FNTT", – atviravo S.Šileikis.

Paklaustas, ar piniginių operacijų štilis prieš euro įvedimą nerodo to, kad vadinamosiose kojinėse yra laikomi ne litai, o užsienio valiuta, S.Šileikis to neneigė.

"Pilnomis pinigų kojinėmis galima važiuoti ir į užsienį. Norint išsikeisti pinigus, galima nuvykti ir į Latviją. Tačiau su užsienio šalių kolegomis mes bendradarbiaujame. Na, taip, tai nereiškia, kad šalyje nėra šešėlinių pinigų. Jų yra ir tikrai daug", – pastebėjo S.Šileikis.