Žurnalistai, norėdami kuo greičiau patenkinti skaitytojų smalsumą ir informacijos poreikį, kartais ir suklysta. Spaudos dienos proga dienraščio "Klaipėda" žurnalistai nusprendė išpažinti savo nuodėmes.
Kalakutus pakeitė stručiais
Didžiausios mūsų nuodėmės, dėl kurių gėda ir prieš skaitytojus, ir prieš pašnekovus, – laikraščio puslapiuose vis sumirgančios klaidos.
Kai kurių "liapsusų" atsiradimo priežastys būna tokios mistiškos, kad jų logiškai neįmanoma paaiškinti.
Dienraščio "Klaipėda" žurnalistė, rašydama straipsnį apie politikų turtus, taip persistengė, kad vyriškis patyrė nemažai nepatogumų.
Pasakodamas apie turimą turtą, vienas politikas prisipažino, jog augina kalakutus. Dėl iki šiol neaiškių priežasčių žurnalistė straipsnyje parašė, jog tas politikas turi stručių fermą. Kai publikacija pasirodė laikraštyje, vyro sodybą užplūdo ekskursijos, kurias politikas turėjo įtikinėti, kad jokių stručių tikrai neaugina, jų negali parodyti ir nieko papasakoti.
Logiškai nepaaiškinama klaida įsivėlė ir prieš kelerius metus publikuotame straipsnyje apie tai, jog Migracijos tarnyba palangiškiui išdavė netinkamą pasą – iš jo antrajame puslapyje atspausdinto Vyčio buvo "pabėgęs" arklys su raiteliu.
Šią problemą straipsnį rašančiai žurnalistei komentavo Palangos Migracijos tarnybos atstovė Loreta Štarienė. "Ir iki šio straipsnio ne kartą buvau bendravusi su gerbiama Loreta, puikiai žinojau, kokia jos pavardė. Tačiau kažkodėl straipsnyje parašiau, kad ji – Loreta Vištarienė. Buvo labai gėda, kai pašnekovė, pasirodžius laikraščiui, paskambino ir papasakojo, kad iškraipydama jos pavardę jai įtaisiau pravardę, kurią nesunku numanyti", – prisiminė publikacijos autorė.
Zutkis – Zuikis
Tačiau kartais klaidų pridaro ne žurnalistai, o kompiuteris, pagal save ištaisantis kai kuriuos pavadinimus ir pavardes.
Jei žiniasklaidininkai dar kartą neperskaitytų parašyto straipsnio, jo neperžiūrėtų redaktoriai ir korektorės, laikraščio puslapiuose pasirodžiusios kai kurių žmonių pavardės galėtų šokiruoti ir juos, ir aplinkinius.
Kompiuteris labai norėtų, kad bendrovės "Klaipėdos energijos" Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktorius Virginijus Zutkis būtų Zuikis, buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius Sigitas Dobilinskas – Dobiliukas.
Jei straipsniai prieš jiems patenkant į laikraščius nebūtų perskaitomi dar kelis kartus, tai Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė būtų Makalienė, o bendrovės "Nesė" direktorė Inga Česnakienė taptų Česnakinė.
Tačiau kartais atrodo, kad ir neteisingai parašytas žodis yra teisingas. Todėl dėl tokių proregių klaidų patenka ir į laikraščių puslapius.
Labiausiai dienraštyje "Klaipėda" kenčia vaikų darželis "Aitvarėlis", kurio pavadinimą kompiuteris nuolat taiso į "Aptvarėlis". Toks klaidingas pavadinimas buvo išspausdintas net kelis kartus, todėl atsirado manančių, kad Klaipėdoje tikrai yra ir darželis "Aitvarėlis", ir "Aptvarėlis".
Dienraščio žurnalistai atsiprašo šios švietimo įstaigos bendruomenės, kad jie buvo pašiepiami, jog savo vaikus veda į aptvarą.
Klaidina valdininkai
Žurnalistus suklysti priverčia ir valdininkai, nevykusiai pajuokavę ar pateikę netikslią informaciją.
Šiemet didžiausią sąmyšį sukėlė ganėtinai nevykęs uostamiesčio savivaldybės balandžio 1-ąją tarsi pokštas išplatintas pranešimas apie šildymo sezono pabaigą. Nors po kurio laiko valdininkai ir informavo, kad tokia žinia yra netiesa, tačiau buvo vėlu. Žurnalistai tarsi tikrą informaciją balandžio pirmosiomis dienomis skleidė, jog Klaipėdoje jau baigtas šildymo sezonas. Juo labiau kad kitų didžiųjų miestų savivaldybės išties nusprendė paskelbti šildymo sezono pabaigą. Todėl tarp klaipėdiečių kilo pasipiktinimas, kad uostamiestyje šildymas taip pat neva baigtas, o radiatoriai vis dar šyla. Šildymas galiausiai buvo baigtas tik balandžio 14 d.
Netiksliai pateikta informacija vakar privertė sunerimti ir Klaipėdos merą Rimantą Taraškevičių. Jis antradienį savo apsilankymu pagerbė devynis vaikus išauginusią ir dorais žmonėmis išauklėjusią klaipėdietę Taisiją Aleksandrovą. Jai Motinos dienos proga šalies Prezidentas Valdas Adamkus įteikė ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medalį.
Tačiau žurnalistams išplatintame savivaldybės pranešime buvo teigiama, kad tą medalį klaipėdietei įteiks uostamiesčio meras. Žiniasklaidoje ir pasirodė tokia informacija. Juo labiau kad su informacija buvo atsiųsta ir nuotrauka, kurioje meras, sėdėdamas greta T.Aleksandrovos, laiko rankoje ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medalį.
Dėl straipsnio – avarija
Skubėdami kuo greičiau skaitytojams pateikti informaciją žurnalistai patenka ir į nelabai linksmas istorijas. Tokia nutiko dienraščio "Klaipėda" žurnalistei Astai Aleksėjūnaitei.
Skubėdama iš Pagėgių, kur susirinko informaciją straipsniui, ji telefonu kalbėjosi su redaktoriais ir pati vairavo. Žurnalistė nė nepastebėjo, kaip prieš automobilį staiga išvažiavo dviratininkė.
"Teko kristi ant stabdžių, į ragelį surėkti, kad partrenkiau žmogų ir šokti iš automobilio. Laimė, avarija buvo menka. Šiek tiek apgadintas tik dviratis, o moteris liko visiškai sveika. Ji pati atsiprašė, kad palindo po ratais", – laiminga pabaiga džiaugėsi žurnalistė.
Kitai dienraščio žurnalistei Mildai Skiriutei susidūrimas su automobiliu baigėsi šiek tiek liūdniau. Mergina skubėjo autobusan į Palangą ir ėjo per pėsčiųjų perėją prie Klaipėdos autobusų stoties. Dar spėjo pamatyti, kaip į ją skriejo automobilis ir nučiuožė asfaltu. Tačiau net ir ištikta šoko, ji paskambino redaktoriui: "Nesijaudinkite. Mane ką tik patrenkė, tačiau darbe tikrai būsiu".
Siūlė gyventi kartu
Žurnalistams kartais tenka ne tik aiškintis dėl padarytų klaidų, bet ir ieškoti išeičių, kaip išsisukti iš keblios situacijos.
"Klaipėdos" žurnalistė, prisiminusi vieną vyriškį, dar ir dabar kvatojosi. "Vienu metu manęs ėmė ieškoti kažkoks vyriškis. Tačiau taip sutapdavo, kad tuomet, kai jis ateidavo į redakciją, manęs nebūdavo, o kai skambindavo – negalėdavau atsiliepti. Galiausiai pavyko susitikti redakcijoje. Pamačiau, kad jis atėjo nešinas kažkokiais maišais, iš vieno kyšojo tikriausiai magnetofonas. Apie valandą filosofavome ir tuomet paklausiau, ko jis iš manęs nori, kokią temą straipsniui siūlo. Jo atsakymas pribloškė. Vyriškis paaiškino, kad sugyventinė jį išvarė iš namų, todėl jis susirado mane, kad galėtume kartu apsigyventi. Į mano pastabą, kad jis manęs net nepažįsta, vyras atsakė, kad užtenka, jog skaito mano straipsnius. Liko tik mandagiai juo atsikratyti", – pasakojo žurnalistė Sandra Lukošiūtė.
Piršlybų meno buvo ėmęsis ir kažkuris žurnalistės Daivos Janauskaitės straipsnių herojus, kuris manė, kad žurnalistė būtų ne tik puiki partija, bet ir vaikų auklė.
Ištraukos iš žurnalistų juodraščių
Pasitaiko, jog mirę iš ligoninės pabėgę pacientai atrandami šalia esančiame miškelyje.
Pernai rugsėjį grybų grybautojai kone kasdien rasdavo negyvus žmones. Kai kurie jų buvo seniai dingę savižudžiai.
Šalia jo sėdėjęs 1939 metų vokietis patyrė labai sunkių sužalojimų.
Jis teigė, jog vienkartinių autobusų kaina dėl to gyventojams nepadidės.
Į Nemirsetos jūros pakrantę išsiųstas ugniagesių ekipažas iš Palangos.
Policija pakišo koją vagiui.
Senojoje perkėloje keliami tik keleiviai, dviratininkai ir su žmonėmis keliaujantys gyvūnai. Jiems, beje, taip pat reikia įsigyti bilietą.
Ten šniūrais eina visokio plauko ištroškę piliečiai.
Mano tėvelis buvo gaisrininkas, mama irgi mėgo sportą.
Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai neslėpė, kad kai kurie jų – gana keisti.
Skęstantį vaiką pamatęs pilietis nusimovė kelnes ir ėmėsi darbo.
Sveikatos žalą nustatys speciali komisija.
Kasmet bent keli automobiliai nurieda nuo žiedinės sankryžos šlaitų, o keli yra ir žuvę.
Naujausi komentarai