Klaipėda džiaugiasi sėkmingu turizmo sezonu. Uostamiestį atrado ir turistai iš naujų šalių tokių kaip Šveicarija. Tačiau pagrindinės problemos nesikeičia. Klaipėdoje trūksta parduotuvių gatvės, valiutų keityklų, lauko kavinių ir gyvybės senamiestyje.

Daugiau atvyko olandų

Pasak Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, šis turizmo sezonas buvo puikus. Ženkliai išaugo turistų skaičius.

Per devynis šių metų mėnesius į uostamiestyje atplaukė 5 proc. daugiau keleivių keltais. Net 50 proc. išaugo turistų iš Olandijos skaičius, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

R.Savickienės manymu, tam įtakos, greičiausiai, turėjo ketverius metus dalyvavimas šioje šalyje vykstančioje parodoje.

Keltais atplaukė ir daugiau keleivių iš kitų šalių: 17 proc. – Vokietijos, 8 proc. – Švedijos, 7 proc. – Danijos. Tačiau mažiau iš Latvijos, Rusijos ir Baltarusijos.

Daugiau keleivių leidosi ir Palangos oro uoste. Iki rugpjūčio 31 dienos čia atvyko 90 tūkst. 580 žmonių. Tai yra 3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Pasak R.Savickienės, džiugina ir kruiziniai laivai. Paskutinis jų į Klaipėdą atplauks spalio 3-ąją.
Preliminariais duomenimis šiemet jais į uostamiestį atkeliavo 55 tūkst. turistų – 68 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

„Kiti metai taip pat bus intensyvūs. Registracija yra aktyvi. Džiugina, kad laivai bus didesni nei 200 metrų. Kiekvienas jų atgabens daug turistų. Registruojasi ir nauji laivai, ir jau švartavęsi Klaipėdoje“, – pasakojo direktorė.

Viešbučiai buvo užpildyti

R.Savickienės teigimu, puikus sezonas buvo ir viešbučiams. Jų devynių mėnesių užimtumas siekė apie 70 proc. Didžiausias buvo vasaros sezono metu – iki 100 proc. Mažiau klientų viešbučiai sulaukė pirmaisiais metų mėnesiais.

„Džiugu, kad viešbučiai nemažai registracijų turi ir spaliui, lapkričiui, gruodžiui. Tai parodo, kad ne sezono metu turistų srautas sumažėja, bet ne iki minimumo“, – pabrėžė vadovė.

Šiemet daugiau žmonių apsilankė ir Klaipėdos muziejuose. Lietuvos jūrų muziejus per devynis šių metų mėnesius sulaukė 405 tūkst. lankytojų. 1,5 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Anot R.Savickienės, didžiausios įtakos tokiems pokyčiams turėjo sugrįžę delfinai. Pats muziejus šiemet veikė tik du mėnesius. Daugiausia čia lankėsi latviai, lenkai, rusai ir lietuviai.

Kiti trys uostamiesčio muziejai – Mažosios Lietuvos, Kalvystės ir Pilies – sulaukė 20 proc. daugiau lankytojų. 10 proc. visų jų sudarė kruizinių laivų keleiviai.

„Džiugu, kad turistai atranda mūsų muziejus. Jei būtų sukurtos įdomesnės edukacinės programos, ekspozicijos, turistų juose apsilankytų dar daugiau“, – teigė vadovė.

6 tūkst. lankytojų sulaukė ir Turgaus gatvėje gegužę atsidaręs Gintaro muziejus. R.Savickienė pabrėžė, kad jo ekspozicija verta dėmesio ir prilygs Palangos gintaro muziejaus ekspozicijai.

Vokiečiai išlieka nepralenkiami

Daugiau turistų užsuko ir į Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centrą. Jų skaičius išaugo 13 proc. Daugiausia čia apsilankė vokiečių. Jie sudarė 41 proc. nuo bendro skaičiaus.

Toliau sekė lietuviai, rusai, svečiai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Latvijos, Italijos, Ispanijos. Klaipėdą atrado ir šveicarai. R.Savickienė tvirtino, kad apie uostamiestį susižino vieni per kitus.

Be to, vadovė atkreipė dėmesį, kad šveicarai daug keliauja nameliais ant ratų. Klaipėda yra Lietuvos ir tarptautinių namelių ant ratų asociacijų narė.

„Matyt, taip juos pasiekia informacija apie mūsų miestą“, – spėjo direktorė.

Norėtų grįžti į Klaipėdą

R.Savickienė pasakojo, kad šiemet vėl buvo atlikta turistų apklausa. Pirmiausia siekta išsiaiškinti, kiek trunka jų viešnagė uostamiestyje. Dauguma apklaustųjų atsakė, kad dieną. Kiek mažiau nurodė, kad Klaipėdoje praleidžia vieną-dvi dienas. Mažiausia dalis apklaustųjų teigė, kad kelias valandas.

Apklausos metu norėta sužinoti, kiek pinigų išleidžia turistai. Dauguma nurodė nuo 50 iki 100 eurų. Mažesnė dalis tvirtino, kad nuo 100 iki 200 eurų. Dalis apklaustųjų nurodė, kad mažiau nei 50.

„Išleidžiama suma priklauso nuo to, kaip žmogus atvyko ir kiek laiko praleidžia mieste. Jei ilgesnį laiką, tai jam reikalinga nakvynė, maitinimas. Išleidžiama suma bus didesnė“, – pasakojo vadovė.

Pasak R.Savickienės, turistai Klaipėdoje išleidžia panašią sumą pinigų kaip ir kaimyninėse šalyse.

„Panaši situacija yra visoje Europoje. Negalime lygintis su Skandinavijos šalimis, kur kainos yra kur didesnės“, – tvirtino direktorė.

Apklausa parodė, kad daugiausia turistų atvyksta automobiliais. Šį būdą nurodė 32 proc. apklaustųjų. 30 proc. teigė, kad į Klaipėdą atvyksta laivais: kruiziniais, keltais. 22 proc. tvirtino, kad keliauja autobusais, 6 proc. – lėktuvais. R.Savickienės teigimu, pastarasis skaičius parodo, kad regionui trūksta skrydžių.

Direktorė džiaugėsi, kad net 63 proc. apklaustųjų tvirtino, jog mielai sugrįžtų į Klaipėdą. Džiaugėsi profesionaliais gidais, ekskursijomis ir puikiais bei paslaugiais žmonėmis.

Turistai uostamiestyje pasigedo parduotuvių gatvės, daugiau atvirų kavinių ir gyvybės senamiestyje. Problemų kilo ir dėl valiutos keitimo, tačiau, anot R.Savickienės, nuo sausio ji išsispręs.