Vakarų Lietuvos gyventojai vis rečiau skundžia kyšininkus Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Tai konstatavo STT Klaipėdos valdybos vadovas Arvydas Juršėnas.

2013 metais Klaipėdos valdybos pareigūnai sulaukė kiek daugiau nei 80 pranešimų apie galimus korupcijos atvejus, o pernai tik apie 50 tokių skundų. Pareigūnai nesiima vertinti šio fakto ir linkę savo darbo rezultatus skaičiuoti ne pradėtomis ar baigtomis baudžiamosiomis bylomis, o visuomenės nuostata kyšininkavimo atžvilgiu.

„Kuris kaltesnis, duodantis ar imantis kyšį. Tai yra amžinas klausimas be atsako, panašus į pasaką be galo arba į uždarą ratą. Mums iškeltas uždavinys ne tik gaudyti nusikalstančius asmenis, bet ir šviesti visuomenę, užkirsti kelią korupcijai“, – teigė STT Klaipėdos valdyboje dirbantis Leonas Barišauskas.

Klaipėdos valdyboje dirba kiek mažiau nei 20 darbuotojų, o jų veiklos plotas apima 12 savivaldybių, tai yra visa Vakarų Lietuva. Pernai ši valdyba pradėjo septynis ikiteisminius tyrimus, kuriuose įtarimai pateikti 13-ai asmenų. Teismuose nuosprendį išgirdo trys asmenys, kurių nusikaltimus tyrė STT, dar keturi nusižengę įstatymui žmonės nuo atsakomybės buvo atleisti pagal laidavimą.

STT pareigūnams sumažėjo darbo, kai kurios teisėsaugos įstaigos įsisteigė imuniteto tarnybas. Tad korupcinio pobūdžio nusikaltimus dabar tiria jos.

„Korupcijos lygis nėra toks didelis, kaip lietuviai linkę manyti. Mūsų žmonės ne visada supranta, kas tai yra, ir linkę kiekvieną negerovę sieti su kyšininkavimu, – teigė A.Juršėnas. – Nesame paskutiniai Europoje. Iš mūsų mokosi Moldovos, Azerbaidžano, Rumunijos pareigūnai.“

Apibūdindami labiausiai korupcinių ryšių paveiktas gyvenimo sritis, pareigūnai vardijo, kad šia prasme lyderio pozicijos tenka viešiesiems pirkimams, antroje vietoje, visuomenės apklausų duomenimis, yra sveikatos apsaugos sistema, trečiojoje – konkursai į valstybės tarnybą.