Quantcast

Klaipėdiečiai nepamiršo tautos kančių

Keli šimtai klaipėdiečių minėjo Gedulo ir vilties dieną, prisimindami visos tautos tragediją ir daugybės tautiečių sulaužytus gyvenimus ir likimus. Iškilmės vyko vos prieš kelias dienas atnaujintame Tremtinių skvere.

Po šv. Mišių Kristaus Karaliaus bažnyčioje, esančioje Bokštų gatvėje, minia pasipuošusių jaunų ir žilagalvių klaipėdiečių patraukė į netoliese esantį skverą, kur po atnaujinimo darbų atsidaro žemėlapis, žymintis, kur be kaltės mūsų šalies žmonės buvo ištremti okupantų. Skvere pastatytas ir iškilmių metu pašventintas kryžius. Jau ne vienerius metus pagrindiniu skvero akcentu yra tapusi skulptoriaus Juozo Genevičiaus skulptūra „Kančia“.

Sekant Birželio 14-osios minėjimo tradicijas susirinkusieji sugiedojo Tautinę giesmę, kariai iššovė salves už Tėvynę, už gyvus ir mirusius šalies gynėjus ir tremtinius ir už Klaipėdą bei klaipėdiečius.

Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Vytautas Mickus priminė skaudžiausius prieškario ir pokario mūsų šalies įvykius, minėjo ištremtų ir negrįžusių į Tėvynę skaičius.

Ši diena tapo ir atnaujinto Tremtinių skvero pristatymo visuomenei diena.

Ši diena tapo ir atnaujinto Tremtinių skvero pristatymo visuomenei diena. Ta proga kalbėjo Klaipėdos savivaldybės valdininkai bei politikai, žodis buvo suteiktas vienam projekto autorių Mantui Daukšiui.

Kunigas pašventino naują kryžių.

Kalbėta ir apie tai, kad Klaipėda buvo tapusi savotiška grįžusių iš svetimo krašto tremtinių ir politinių kalinių traukos vieta, nes čia daugelis vieni kitų nepažinojo ir gyveno be baimės būti išduoti.

Klaipėda buvo ir nuo tremčių bėgusių žmonių priebėga. Priminę apie tai renginio dalyviai atsakė į virtualioje erdvėje vis keliamą klausimą, kaip uostamiestis, kurį fašistinė Vokietija atplėšė nuo Lietuvos dar 1939 metais, susijęs su tremtimis.

Ne vienas prie mikrofono stojęs kalbėtojas vylėsi, kad skveras taps ne tik tremtį ir kalinimus išgyvenusių, bet ir jaunų klaipėdiečių pamėgta vieta.

Renginio metu dainavo Valstybinio Klaipėdos muzikinio teatro solistė Dalia Kužmarskytė, savo Birželio 14-ajai sukurtą kūrinį griežė Larionas Djakovas.

Gyvo tremtinių pavardžių skaitymo „Ištark. Išgirsk. Išsaugok“ gatvėje, kaip įprasta, šįkart nebuvo, jos skaitomos ir transliuojamos per socialinius tinklus www.birželio14.lt.

Tiesioginė transliacija sekmadienį prasidėjo nuo 13 val., skaitymai vyks iki pirmadienio 11 val. ryto.

Sekmadienį vakare, 18 val., Klaipėdos koncertų salės parko estradoje (Šaulių g. 36) nemokamai koncertuos Etnokultūros centro folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“ ir Larijonas Djakovas (altas, elektronika).



NAUJAUSI KOMENTARAI

pastebejimas

pastebejimas portretas
Kad musu krastas nesusijes su tremimais 1941 m tai savaime aisku,bet prisiminem valstybes mastu,taciau kazko nesupratau del karinio saliuto...

Pranas Pričkus

Pranas Pričkus portretas
Gyvam tremtinių pavardžių skaitymui nepasiruošta, manau ne atsitiktinai. Pavardes reikėjo surašyti abėcėlės tvarka. Atskirti grįžusius, negrįžusius, likimų nežinančius. Dabar pateikė "vinegretą", sėdėk parą laiko ir lauk, kada išgirsi savo artimo ar pažįstamo vardą, pavardę. Galiu aš ir klysti.

Povilas

Povilas portretas
Teisinis nihilizmas įsišaknyjęs visoje Lietuvoje, yra teisėjų kurie privalo sėdėti teisiamųjų suoluose, o jie vis dar tebeteisia kitus, t.y., vykdo genocidą. Su šventėmis užsislaptinusieji, ypatingai konservatorius.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių