Kaip baseinas be vandens, taip ir krepšinio lenta be lanko neturi prasmės. Tačiau taip atrodo ne visiems. Klaipėdos centre esančio daugiabučio kiemo viduryje tokia butaforinė krepšinio aikštelė vienus gyventojus džiugina, o kitus erzina, nes vaikai neturi kur žaisti.

Pastatė aikštelę visiems

Uostamiesčio Pievų Tako gatvės 8 namo kieme yra vaikams skirta smėlio dėžė, laipynės ir pusė krepšinio aikštelės. Tiksliau sakant, čia yra stovas su krepšinio lenta, o aplink jį paklota tartano danga, primenanti guminę, kad mažiau girdėtųsi kamuolio dūžiai ir žaidžiantieji griūdami nesusižeistų.

Aikštelę įrengė Pievų Tako gatvės 8 namo statytojai, mat tokia buvo leidimo statyti daugiabutį namą sąlyga.

Aikštelė perduota miesto savivaldybės nuosavybėn, ji skirta ne tik artimiausio namo gyventojų atžaloms, ja gali naudotis ir aplinkiniuose namuose gyvenantys vaikai.

Kai į naująjį 29 butų namą atsikėlė gyventojai, kieme knibždėjo daugybė vaikų. Paauglius džiugino galimybė pamėtyti kamuolį į krepšį.

Idilė truko neilgai. Greitai naujakuriai pajuto, koks įkyrus yra kamuolio bumbsėjimas į lentą ir aikštelę.

Bendra problema suvienijo namo gyventojus ir jie pareikalavo, kad namo bendrijos pirmininkas pasirūpintų nuimti nuo krepšinio stovo lanką su krepšiu.

Rašė skundus savivaldybei

Panašu, kad didžiausiu blogiu kelerius metus minėto namo gyventojai laikė krepšinio aikštelę. Jie rinko parašus, skundėsi savivaldybei negalintys ramiai gyventi ir ne tik dėl sportuojančių vaikų bei jaunuolių, bet ir todėl, kad sutemus prie krepšio rinkdavosi jaunuoliai iš kitų namų.

"Beveik kasdien esame priversti girdėti kamuolio smūgio į grindinį garsą, paauglių, kurie ne visada mandagūs ir draugiški, šūkavimus, keiksmažodžius. Ne kartą teko kviesti policiją, kad sutramdytų jaunuolius, kurie nejaučia saiko net ir sutemus. Jie kamuolį mėto ne tik į krepšį, bet ir tranko į sieną. Nuo tokio garso net langai dreba. Mėto kamuolį ir į medį, esantį priešais aikštelę, laužydami šakas, vartoja alkoholį, rūko", – skundėsi savivaldybės valdininkams Pievų Tako 8-ojo namo gyventojai.

Savo rašte jie skundėsi, kad nuo kamuolių kentėjo jų pasodintas gėlynas, buvo daužomi automobiliai. Žmonės guodėsi, kad į kiemą ateina paauglių iš atokiausių kvartalo kiemų, kiekvienas atsineša po kamuolį, kartais vienu metu čia žaisdavo dešimt ir daugiau jaunuolių. Tokiomis dienomis namo gyventojai jausdavosi gyvenantys krepšinio aikštelėje.

Didžiausias jų troškimas buvo, kad savivaldybė panaikintų krepšinio stovą ir šioje aikštelėje.

Savivaldybės darbuotojai pasirūpino išmatuoti triukšmą, bet nukrypimų nuo normos nenustatė.

Siūlė kelis projektus

Gyventojai prašė spręsti problemą ir net siūlė kelis būdus, kaip tai padaryti. Vienas jų – įrengti garsą izoliuojančią tvorelę ar net aptverti aikštelę, kad sutemus ją būtų galima užrakinti. Kitas – išmontuoti krepšinio stovą ir šioje vietoje įrengti treniruoklių.

Tąkart nuo tokių ketinimų gyventojus atgrasė valdininkų patikinimas, kad visais atvejais tektų rengti projektą.

Pats projektas gal ir nekainuotų labai daug, o architektams nebūtų sunku jį parengti, bet niekas nenori imtis šios užduoties, nes ilgai užtrunka valdiškų durų varstymas.

Vieną dieną kieme tapo ramu – neapsikentę gyventojai privertė namo bendrijos valdybos pirmininką Darių Baleiką nuimti lanką su krepšiu.

Tačiau netrukus jis vėl atsirado, nes gretimame name gyvenantis vaikinas, lankantis krepšinio treniruotes, išreiškė nepasitenkinimą ir taip pat kreipėsi į savivaldybę. Valdininkai įpareigojo D.Baleiką lanką pakabinti ir netrukdyti žaisti krepšinio.

Krepšys vėl atsirado, bet kabėjo neilgai. Prieš porą metų jo vėl neliko.

Namo bendrijos valdybos pirmininkas tikino nežinąs, kur jis dingo. Jis tik spėja, kad kažkas galėjo lanką pavogti.

Vaikams burnų neužriši

Trečius metus kieme tylu. Tie, kieno vaikai negalėdavo užmigti ar patys trokšdavo ramybės, gal ir džiaugiasi tyla. Bet tame pačiame name gyvena žmonės, kurių vaikai ūgtelėjo.

Tėvams kasdien vis neramiau, kad į paauglystę įžengusios atžalos neturi kur išlieti energijos. Juk kai šeimos įsigijo brangius butus miesto centre, vienas argumentų pasirenkant šią vietą buvo tikrumas, kad vaikai turės ką veikti neišeidami iš savo kiemo.

"Suriškime vaikams rankas, užriškime burnas, kad nekalbėtų. Didžiausia problema – vaikų keliamas triukšmas. Kažkoks absurdas – gyvename krepšinio šalyje, įrengiame puikią aikštelę, bet lanką nuimame. Čia panašu į kažkokį imitavimą. Viena vertus, savivaldybės reikalavimas įrengti aikštelę įvykdytas, kita vertus, ji savo funkcijų neatlieka, žaisti joje negalima. O juk tam išleista nemažai pinigų. Nesuprantama, kodėl savivaldybė nekontroliuoja jai priklausančio turto, nemato, kad jis sugadintas", – piktinosi du sūnus auginantis namo gyventojas.

Veikiausiai sportuoti norėtų daugiau paauglių bei suaugusiųjų, tačiau kol kas nė vienas jų savivaldybei pretenzijų nepareiškė, o ir patys krepšinio lanko nesiėmė pritaisyti. Galbūt žmonės nenori atvirai konfrontuoti su kaimynais ir laukia, kada tvarką įves savivaldybės darbuotojai.

Neįtarė, kad bus sunku

"Kai namas buvo statomas, atrodė, kad krepšinio aikštelė kieme yra geras dalykas, o kai susidūrėme su realybe, paaiškėjo, kad gyventi šalia krepšinio aikštelės yra labai nepatogu. Dalis gyventojų jos nori, dalis jų kategoriškai pasisako prieš. Manau, kad geriausia išeitis ir kompromisas būtų vietoje krepšinio aikštelės šioje erdvėje įrengti treniruoklių, – tikino D.Baleika. – Nors nebūna namų be dūmų, bet mūsų namo bendruomenė yra draugiška."

D.Baleika yra išrinktas seniūnaičiu, tačiau kitoje vietoje. Jis prisipažino kol kas nepagalvojęs apie tai, kad kieme galėtų atsirasti už bendruomenėms skiriamus pinigus nupirktų treniruoklių. Galbūt treniruoklių įrengimas būtų geriausias sprendimas, nes, atrodo, kad jiems įrengti nereikėtų projekto.

Namo gyventojams apmaudu, kad jų gyvenimo kokybei daro įtakos gretimuose namuose gyvenantys žmonės. Mat jie labiausiai pasisako už krepšinio aikštelės naudojimą pagal paskirtį, nors ją valo Pievų Tako 8-ojo namo kiemsargis.

Savivaldybė laukia prašymų

Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjo pavaduotojas Edvardas Simokaitis teigė, kad gyventojai neprašė nei pakabinti nežinia kur dingusio krepšio, nei keisti sporto inventoriaus.

Krepšinio aikšteles, kurios yra savivaldybės nuosavybė, paprastai prižiūri aplinkinių namų administratoriai. Įprasta, kad jie praneša savivaldybei, jei kur nulaužiama lenta ar dingsta lankas. Kai administratoriai tokio noro neišreiškia, manoma, kad nėra ir tokio poreikio.

Vedėjo pavaduotojas patvirtino, kad aikštelę įrengė namo statytojai, tad jie pasirinko jos pobūdį. Dabar ji yra viešojoje erdvėje, tad ja naudotis gali visi miestiečiai, o vieno namo gyventojai negali nuspręsti, ar leisti joje žaisti krepšinį.

"Situacija yra tokia, kad mes nežinome gyventojų pageidavimo. Būtų gerai, kad bent kažkoks atstovas praneštų apie ten gyvenančių žmonių apsisprendimą. Juk jau buvo skundų ir prašymų naikinti krepšinio stovą. Jeigu sužinotume, kad norima žaisti, lankus rastume labai greitai. Laukiame siūlymų, kad būtų galima planuoti lėšas kitokiai infrastruktūrai įrengti. Kasmet yra sudaromi planai, kada ir kur įrengti treniruoklių aikšteles. O gal gyventojai pasiūlys dar kažkokį variantą", – aiškino E.Simokaitis.

Prašo ir ekologinių daržų

Treniruoklius įrengti nėra greitas reikalas, pinigai jiems pastatyti numatomi metų gale. Tad aplinkinių namų gyventojai turėtų draugiškai nutarti, ar sprendimas vietoje krepšinio aikštelės pastatyti sportinį inventorių būtų priimtinas visiems.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė patikino, kad treniruoklių aikštelę nėra sudėtinga įrengti, tereikia laiku pateikti paraišką. Darbo grupė atrenka prašymus, kurie gali būti įgyvendinti.

"Žmonės nori ne tik treniruoklių. Prašo žaidimų aikštelių, apželdinimo, suolų. Kartą darėme net žmonėms pasisėdėti skirtą lauko terasą. Naikupės gatvėje net bandomąjį ekologinį daržą įrengėme. Viskas priklauso tik nuo bendruomenės aktyvumo, – patikino I.Šakalienė. – Šiemet tai daryti jau vėlu. Dabar jau visos paraiškos yra apsvarstytos ir pradėti viešieji pirkimai. Bet juk dar bus ir kiti metai."