Lietuvių labiau vertinamos Kūčios bei Kalėdos užgožia senųjų metų palydėtuves bei naujųjų sutiktuves, todėl vis dažniau gruodžio 31-osios vakaras tampa gausios vakarienės bei taurių kilnojimo, žvelgiant į žydrąjį ekraną, švente. Vis dėlto prie televizoriaus Naujuosius sutinka ne visi. Yra klaipėdiečių, kurie metų kaitą pamini labai neįprastai.

Jaukiausia šventė – miške

"Nieko nėra malonesnio, kaip atsisveikinti su senaisiais metais miške. Vienintelis dalykas, ko reikia iš gamtos, – sniego. Paprastai susirenka sava kompanija.
Susikuriame laužą, prisisegame barzdas, kadangi ne vienas draugas moka padainuoti, linksma būna ne tik nuo karštos arbatos ar vyno, bet ir nuo dainų. Prigalvojame išdaigų. Tamsoje pagąsdinti tokią naktį nesunku, sugalvojame kokių nors "baikų", nes žmonės kūrybingi. Aišku, iššauname fejerverkų, labai gražu, kai į žvaigždėtą dangų lekia mūsų paleisti šviesuliai", – tradicinį savo Naujųjų metų sutikimą apibūdino dailininkas Virgilijus Bizauskas, pastaruoju metu gyvenantis Žemaitijos vienkiemyje.

Klaipėdietė Daiva Daukšienė taip pat yra sutikusi Naujuosius miške. Tada didžiausią įspūdį kelionė į mišką naktį padarė vaikams. Šeima nusivežė morkų, kopūstų, obuolių, jais papuošė eglutę, susikūrė laužą ir šoko aplink ją, kol nuo Klaipėdos pusės pamatė nušvitusią pašvaistę.

Būtent fejerverkai pranešė apie metų virsmą.

Daugelis Naujuosius miške sutikusių klaipėdiečių pasakojo, kad smagiausia yra pabuvimas visiškai kitoje nei įprasta erdvėje. Kai šaltis gnaibo skruostus, norisi judėti, o kai judi, tai liūdesiui vietos nėra.

Atsisveikinti ir su jūra

Klaipėdiečiams jūra svarbi ne tik vasarą ar saulėtą žiemos dieną. Naujųjų metų pasitikti kai kurie miestiečiai važiuoja prie šiaurinio molo.

Ne vienas yra pasakoję, kad čia užtenka ir šurmulio, ir įspūdingų vaizdų. Puikiai matomi miesto fejerverkai netrikdo garsais. Nepakartojamas vaizdas, kai tamsią jūrą nušviečia laivų įgulų leidžiami fejerverkai.

Būrelis garbaus amžiaus klaipėdiečių turi tradiciją gruodžio 31-ąją su jūra atsisveikinti, o jau kitą dieną vėl ją aplankyti ir pasisveikinti su naujaisiais.

Tradiciją Naujųjų naktį važiuoti prie jūros turi ir Country klubui priklausantys klaipėdiečiai. Bet tai yra tik dalis visos naujametės nakties veiksmo. Šiemet ne pirmąkart būrelis tradicinės amerikietiškos muzikos mėgėjų ketina važiuoti į Palangą ir kelias paskutiniąsias metų akimirkas praleisti ant Palangos tilto – labiausiai į vakarus nutolusiame Lietuvos plotelyje.

Šiemet mūsų krašte nenusimato jokių į kantri muziką panašių koncertų. Todėl šio klubo prezidento Lino Varanausko minčiai tiesiog pasilinksminti Žvejų rūmuose vykstančio Ryčio Cicino koncerto metu pritarė ir kiti klubo nariai.

Po šėlionių prie jūros tikrais bičiuliais tapę klubo nariai skubės prie stalo, tada jų širdys atsigaus klausantis mėgstamos muzikos.

Nuo šurmulio – į bažnyčią

Prieš porą metų žmoną palaidojęs klaipėdietis Vincas pasakojo, kad sunkiausi jam buvo pirmieji po šio skaudaus įvykio Naujieji metai. Šeima visada sulaukdavo gausaus būrio svečių, linksmai ir triukšmingai švęsdavo, todėl vyrui artėjanti šventė buvo tikra kančia.

Tai buvo pirmieji metai, kai Vincas metus palydėjo bažnyčioje. Vyras pasakojo, kad pabuvimas ramioje, bet pakylėtoje aplinkoje suteikė jo sielai ramybės.

Uostamiestyje tik Šv. Juozapo Darbininko bažnyčioje vyksta nakties pamaldos. Mišios šios bažnyčios koplyčioje ir šiemet prasidės 23 val. Jos baigiasi prieš pat vidurnaktį. Tad žmonės spėja pamatyti fejerverkus.

Paprastai jos neišsiskiria kažkuo ypatingu. Tiesiog visi padėkoja vieni kitiems už praėjusius metus ir palinki gerų ateinančiųjų. Čia dažniausiai renkasi tie, kas nemėgsta triukšmo bei alkoholio.

Būrelis pamaldžių klaipėdiečių mėgsta paskutiniųjų vėlyvų metų mišių važiuoti į kurį nors atokų Žemaitijos bažnytkaimį. Juos čia traukia neįprasta aplinka bei nuoširdus bendravimas.

Nuveikdavo pirmą darbą

Karybos istorijos klubo Klaipėdoje įkūrėjas Egidijus Kazlauskis ne vienus naujus metus netrukus po vidurnakčio apsirengdavo napoleonmečio laikų uniforma ir išvažiuodavo į Kauną.

Ten susitikdavo su bendraminčiais ir visi drauge patraukdavo į Vilnių, kur sausio 1-osios ryte pilyje ant Gedimino kalno būdavo keičiama valstybės vėliava.
"Naujus metus pasitikdavau blaivus. Apsirengimas senovine uniforma tapdavo mistišku veiksmu, tarytum nukeldavo į kitą realybę. Naujos vėliavos pakėlimas vykdavo iškilmingai. Grįždavau namo pakylėtas ir jau spėjęs nuveikti reikšmingą pirmąjį tais metais darbą. Dabar tai daro kariuomenė, tad mes nebevažiuojame, o mano Naujųjų sutiktuvės neretai būna nuobodžios", – teigė E.Kazlauskis.

Vyras prisiminė savo jaunystę, kai kartą priešpaskutinę metų dieną sugalvojo pėsčias nueiti iki Liepojos. Susikrovė kuprinę ir patraukė pajūriu.

Naktį kažkur Latvijoje netoli jūros praleido palapinėje, o Naujuosius pasitiko Liepojoje.

Tai buvęs jaunatviškas iššūkis pačiam sau, bet E.Kazlauskis iki šiol prisimena, koks geras pasididžiavimo savimi jausmas jį tada buvo apėmęs.

Vakarai – šalia velionio

"Iš 41-erių savo darbo metų penkerius Naujuosius tikrai esu sutikęs nusikaltimo vietoje apžiūrinėdamas velionį, – pasakojo Klaipėdoje teismo medicinos įstaigoje ekspertu dirbantis Diomenas Vitkus. – Vienus prisimenu ypač ryškiai. Kaip išvažiavau iš namų gruodžio 31-ąją apie 16 valandą, taip iki pirmosios kitų metų dienos pietų negrįžau. Buvo daug negerų įvykių. Pamenu, nepaisant nelaimės, kažkur mus labai skaniai pavaišino troškintais kopūstais su dešrelėmis. Darbas yra darbas."

Panašiai apie darbą naujametę naktį kalba visi specialiųjų tarnybų darbuotojai.

Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato budėtojas Vytautas Šiaulys labiausiai prisiminė 2000-ųjų sutikimą. Tada baimintasi, kad nesupratę naujos datos sustreikuos kompiuteriai ir taip sutrikdys policijos darbą.

Tačiau tąkart prognozės dėl technikos neišsipildė.

Naujuosius tiesiog pramiega

Nors daugybė žmonių gali papasakoti ypatingus įspūdžius iš Naujųjų metų sutikimo, dažnoje kompanijoje galima sutikti žmogų, kuris metų virsmą tiesiog ignoruoja.

Ramūnas Girdauskas kuklindamasis prisipažino esąs miegalius, apie 22 valandą nepajėgiantis atsispirti jį laužiančiam miegui, todėl metų virsmo naktį visada praleidžia miegodamas.

"Naujieji metai tiesiog ateina, ir tiek, bet aš to nejaučiu, mano miegas toks gilus, kad manęs nepabudina nė šventinės petardos. Užtat keliuosi 3 arba 4 valandą, mano tiesiog kitas gyvenimo režimas", – prisipažino vyras.

Vyksta švęsti į Tailandą

Klaipėdiečiai sutikti Naujųjų vis dažniau vyksta ir į užsienį. Teigiama, jog šiemet turizmo agentūrose, palyginti su pernai, sulaukta dvigubai daugiau klientų, norinčių metų virsmą sutikti ne Lietuvoje.

"Jau pernai buvo daug susidomėjusių, o šiemet kelionių pardavimai dar labiau išaugo", – teigė vienos uostamiesčio kelionių agentūros vadovas Donatas Kireilis.

Jis tvirtino, jog pasikeitė ir klaipėdiečių požiūris į keliones – atostogautojai mieliau renkasi poilsį egzotiškuose kraštuose.

Ankstesniais metais labai populiaru buvo vykti į jau pažintus kraštus – Egiptą, Turkiją. Šiais metais šventėms daugelis rinkosi Kubą, Vietnamą, Peru, Tailandą.

Šventiniu laikotarpiu populiaru išvykti maždaug porai savaičių ir grįžti jau prasidėjus kitiems metams.

"Daugiausia keliautojų išvyksta 10–15 parų, išvažiuojama prieš pat šventes ir grįžtama jau po Naujųjų", – pasakojo D.Kireilis.

Pasirinkusiems egzotiškesnę kelionę prieš pat šventes teko pakloti nuo 6 tūkst. litų.

"Ten, kur metai nesibaigs sulig mūsiškiais, – pigiau, tačiau vykstant į tas šalis, kur siautės šventinis maratonas, už viešbutį gali tekti mokėti ir kelis kartus brangiau", – neslėpė kelionių agentūros vadovas.

Tie, kurie Kalėdas šventė Lietuvoje, o Naujuosius nori sutikti užsienyje, dar galima tokį sumanymą įgyvendinti. Išeitis – Ventspilis, Ryga, Talinas, Praha. Kelionė vienam žmogui kainuoja apie porą šimtų litų.

Iš artimesnių kelionių populiariausi pasirinkimai buvo Laplandija, Berlynas, Ryga, Paryžius.

"Kas keliauja visai arti, dažniausiai renkasi vienos nakvynės kelionę", – apie šiųmečius uostamiesčio gyventojų planus kalbėjo D.Kireilis.