Keturis mėnesius stabili uostamiestyje išsilaikiusi šilumos kaina nuo balandžio didės. Klaipėdiečiai ir gargždiškiai už energiją mokės 6,5 proc. daugiau. Šilumos kaina išaugs, nes pabrango gamtinės dujos.

Išaugo dujų kaina

Nuo balandžio 1 dienos šilumos kaina Klaipėdoje ir Gargžduose didės 1,27 cento už kilovatvalandę. Ji sieks 20,67 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Šildymui gyventojams taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokestis – 9 proc.

Nuo balandžio Klaipėdoje ir Gargžduose didės ir karšto vandens kaina. Gyventojai, kuriems jį tiekia įmonė „Klaipėdos energija“, mokės 18,07 lito už kubinį metrą be pridėtinės vertės mokesčio. Kovą tokie vartotojai už karštą vandenį mokėjo 17,35 lito už kubinį metrą.

Nepaisant pabrangimo, Klaipėdoje šilumos kaina išliks mažiausia tarp Lietuvos didžiųjų miestų. Ji mažesnė ir už šalies vidurkį, kuris siekia 22,05 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio.

Paskutinį kartą Klaipėdoje šilumos kaina keitėsi gruodį. Tuomet ji mažėjo 1,2 proc. ir siekė 19,40 centų už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Ši kaina stabili išsilaikė visą žiemą ir pirmąjį pavasario mėnesį. Šilumos kaina nebrango, nes gamybos sąnaudų augimas neviršijo 5 proc. Siekė apie 3 proc.

Anot įmonės „Klaipėdos energija“ Finansų direktoriaus Kęstučio Jonkaus, per visą minėtą laikotarpį gamtinės dujos ir perkama šiluma pabrango 6,8 proc.

„Kadangi šilumos gamybos sąnaudų augimas jau viršijo 5 proc., pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas privalome didinti šilumos kainas savo vartotojams“, – pabrėžė K.Jonkus.

Siūlo keisti tvarką

Šilumos kainą tiekėjai perskaičiuoja kiekvieną mėnesį. Ją privaloma keisti, jei sąnaudos šilumos gamybai išauga 5 proc. ir daugiau.

Tiekėjams, kurie nesilaiko šios tvarkos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija šilumos kainas gali nustatyti vienašališkai. Taip jau pasielgta su Vilniaus ir Prienų įmonėmis.

Tokiu būdu užtikrinama, kad įmonės, brangstant kurui, nekauptų nuostolio, o atpigus kurui – vartotojai nepermokėtų už centralizuotai tiekiamą šilumą.

Atsižvelgiant į tai, jog kai kurie šilumos tiekėjai nekeičia šilumos kaina, nors sąnaudos jai pagaminti išauga 5 proc., siūloma keisti šią tvarką. Seimui yra pateiktos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, pagal kurias tiekėjai turėtų keisti šilumos kainą, atsižvelgiant į bet kokį šilumos kainos kitimą. Nebereiktų laukti, kol šilumos gamybos sąnaudos išaugtų ar sumažėtų 5 proc. ir daugiau.

Energija brangs dar

Pasaulinė naftos kaina yra pasiekusi aukščiausią tašką per pastaruosius trejus metus. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija prognozuoja, kad kitas šildymo sezonas bus brangiausias šalies istorijoje.

„Rekordiškai didelė naftos kaina – dar vienas įspėjimas, kad pastaraisiais metais auganti gamtinių dujų kaina Lietuvai toliau kils. Ši žinia bloga visiems šalies miestams, kuriuose pagrindinę šilumos kainos dalį sudaro išlaidos iš Rusijos importuojamoms dujoms“, – tvirtino Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Per 5 metus gamtinių dujų kaina Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms užaugo nuo 400 iki 1433 litų už toną naftos ekvivalento.

Šiuo metu įmonė „Klaipėdos energija“ 75 proc. šilumos pagamina degindama gamtines dujas. Likęs ketvirtadalis realizuojamos šilumos superkamas iš atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančių nepriklausomų šilumos gamintojų. Ateityje planuojama supirkti iki 50 proc. bendrovės klientams reikalingos patiekti šiluminės energijos.