„Iš pedagogų, kurie užsiregistravo į norinčių vakcinuotis sąrašą, neatvyko 21 proc., o tikslinė grupė 80 plius asmenų, nuo visos šios amžiaus grupės esančio kiekio, šiai dienai vakcinavosi 26 procentai senjorų“, – spaudos konferencijoje sakė savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė.

Jos duomenimis, norą vakcinuotis pareiškė per 2 tūkst. švietimo įstaigų darbuotojų, iš jų pasiskiepijo 1,6 tūkst.

Vakcinuojant 80-ies ir vyresnius senjorus, jų paskiepyta 2,5 tūkstančio. Tikimasi, kad šis skaičius dar didės pradėjus vakcinaciją namuose.

Iš jaunesnio amžiaus asmenų girdime, kad jie sako: vakcinuokite mus, jaunesnius, iki 65-erių metų.

Norėtų vakcinuoti jaunesnius

Klaipėdos savivaldybės atstovai sako, jog esant vangesniam senjorų skiepijimui, jie norėtų pereiti prie jaunesnių visuomenės grupių, nekantriai laukiančių galimybės pasiskiepyti, vakcinavimo.

„Ką mes girdime iš mūsų Klaipėdos miesto bendruomenės, iš jaunesnio amžiaus asmenų girdime, kad jie sako: vakcinuokite mus, jaunesnius, iki 65-erių metų. Mes sutinkame su bet kuria vakcinos rūšimi, mes norime skiepo. (...) Šie asmenys tikrai laukia skiepo ir kai prasidės masinė vakcinacija, pasibaigus šioms prioritetinėms grupėms, tikėkime, kad tikrai ši situacija Lietuvoje turėtų keistis, nebebūtų tokių sustrigimų, o vyresnio amžiaus senjorai vis tik sako, kad mes į užsienį nekeliausime, gyvename ramiai, sėsliai namuose, tai jų apsisprendimo motyvai yra kitokie“, – kalbėjo R. Perminienė.

Pasak jos, situacija, kad reikėtų pergalvoti prioritetinių grupių vakcinavimą, jau trečią savaitę keliama posėdžiuose su Sveikatos apsaugos ministerija.

„Visos savivaldybės akcentuoja ir prašo keisti prioritetinį vakcinacijos sąrašą arba pradėti masinę vakcinaciją, kad nestabdytume ir nelaikytume vakcinos, o leistume tiems žmonėms, kurie jau nori vakcinuotis, sutinka ir laukia, sudaryti jiems galimybę“, – sakė savivaldybės atstovė.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas vis dėlto pripažino, kad, daliai visuomenės nekantriai laukiant skiepų, svarbu apsaugoti ir vyresnio amžiaus gyventojus, kuriems dėl viruso kyla didžiausias pavojus, tačiau sakė nemanantis, jog reikėtų dirbtinai siekti kažkokių skiepijimo rodiklių.

„Matyt, dirbtinai siekti kažkokio procento, irgi tai vargu bau duotų tą efektą, galimai sukeltų netgi priešingas reakcijas. Aš manau, kad socialistinio lenktyniavimo laikai yra praeityje. Bet esminis uždavinys, pagrindinis tikslas yra tame, kad informacija kiekvieną garbaus amžiaus senjorą pasiektų asmeniškai ir jau tada jo apsisprendimo reikalas, kaip jis toliau elgiasi“, – kalbėjo meras.

Prašo registruotis tvirtai apsisprendus

Už vakcinaciją atsakingi asmenys prašo gyventojų registruotis skiepijimui tuomet, kai jau yra apsisprendę, nes persigalvoję ar ne savo laiku atvykę asmenys lėtina ir komplikuoja vakcinacijos procesą.

„Jeigu didelis srautas asmenų persigalvoja ir neatvyksta, labai sutrinka vakcinacijos centrų ir vakcinuojančių įstaigų sukoordinuotas darbas“, – sakė savivaldybės atstovė.

Pasak R. Perminienės, priežasčių, kodėl senjorai vangiai vakcinavosi, yra ne viena: dalis sunerimo dėl turimų lėtinių ligų, kiti atsisakė skiepytis negalėdami rinktis vakcinos rūšies, daliai gyventojų nerimaujant dėl „AstraZeneca“ vakcinos poveikio.

Tačiau šiuo metu draudžiama rinktis vakciną pagal gamintoją.

„AstraZeneca“ vakcina pas mus buvo skiepijami pedagogai. Kitaip nei kituose miestuose, mūsų medikai vakcinavosi, o atsisakė šios vakcinos tik 1–2 proc. pedagogų“, – pastebėjo Klaipėdos miesto poliklinikos vadovė Loreta Venckienė.

Šiuo metu uostamiestyje susikaupė apie vieną tūkstantį šios vakcinos dozių.

„Jeigu vyresnio amžiaus asmenys išgyvena dėl savo lėtinių ligų, kaip tas skiepas paveiks, tai labai prašome iš anksto pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju prieš apsisprendžiant vakcinacijai“, – sakė ji.

Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė sakė, jog sudėtinga situacija susidarė savaitgalį, kai šeštadienį vakcinuotis neatvyko pusė iš 600 užregistruotų senjorų, tačiau dalis jų vakcinavimo vietas užplūdo pirmadienį, kur nusidriekė jų eilės.

„Penktadienį ir šeštadienį ar dėl gero oro, ar dėl kitų priežasčių, penktadienį apie 100 žmonių neatėjo, šeštadienį – beveik 300. (...) Bet pirmadienį, maždaug tas procesas truko apie tris-keturias valandas, suėjo visi, kurie neatėjo šeštadienį ir sekmadienį, ne pagal savo grafiką“, – sakė ji.

Pasak poliklinikos vadovės, šie senjorai, nors ir praleido savo eilę, buvo paskiepyti.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje iki šiol pirmąja doze paskiepyta apie 171,5 tūkst. žmonių arba 6,14 proc. visų gyventojų, abiem dozėmis – per 73 tūkst. žmonių – 2,62 proc. gyventojų.

Klaipėdoje pirmąja doze paskiepyta per 7,4 tūkst. arba 5 proc. gyventojų, abiem – 3,9 tūkst. arba 2,62 proc. gyventojų.