Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis paaiškino, kad, pagal įsipareigojimus lėšas skyrusiai ES, objektas turi būti valdomas viešajame konkurse parinkto operatoriaus.

Pasak jo, siūloma eiti objekto perdavimo koncesijos būdu keliu. Tai miestui suteiktų galimybę su koncesininku derėtis ne tik dėl kainų, bet ir dėl turto valdymo, atnaujinimo, investicijų.

"Galima tikėtis iš koncesininko gauti netgi tam tikrus mokėjimus, atsižvelgiant į objekto pelningumą, arba iškart numatyti, kad koncesininkas atseikėtų mokestį", – aiškino E.Simokaitis.

Numatoma, kad konkurso būdu išrinktas koncesininkas naują Klaipėdos baseiną valdys dešimtmetį. Po šio termino galės būti svarstoma, ar sutartį pratęsti, ar ieškoti naujo baseino šeimininko.

Tokiam siūlymui neseniai posėdžiavę Klaipėdos miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai pritarė, tačiau nemažai diskusijų kilo būtent dėl numatomo koncesijos termino.

Komiteto pirmininkas Algirdas Grublys laikėsi nuomonės, kad toks laikas – per trumpas. Esą koncesininkas, įvertinęs jam teksiančią papildomų investicijų naštą, gali nustatyti aukštas paslaugų kainas.

"Jeigu koncesininkas norės savo investuotas lėšas atsiimti per 10 metų, jis sukels kainas. O jeigu jis turės 20 metų, kainas galės nustatyti mažesnes, tad atsipirkimo laikas bus ilgesnis", – dėstė pirmininkas.

A.Grublys taip pat atkreipė dėmesį, kad kituose miestuose panašūs dideli objektai koncesininkui perleidžiami 20 metų ar ilgesniam terminui.

Vis dėlto E.Simokaitis tvirtino, kad toks laikotarpis nustatytas atsižvelgus į galimas koncesininko investicijas bei pajamas. Anot jo, būtų palikta galimybė koncesijos sutartį ir pratęsti.

Teigiama, kad įrengti visą baseiną – miesto, ES ir valstybės finansinis reikalas, o koncesininkui teks įrengti tik papildomas patalpas, pavyzdžiui, sporto klubą ar kirpyklą.

Nors dauguma komiteto narių neslėpė abejojantys 10 metų terminu, tačiau nuspręsta nesiūlyti šio termino ilginti. Galutinį žodį dar turės tarti miesto taryba.