Šiuo metu Klaipėdoje veikia Švedijos, Suomijos, Lenkijos ir Kazachstano garbės konsulatai. Taip pat Rusijos Federacijos generalinis konsulatas. Per pastaruosius kelerius metus uostamiestyje veiklą nutraukė Latvijos, Ukrainos bei Jungtinės Karalystės garbės atstovybės.

Kūrėsi nuo 2002-ųjų

Nuo 2002-ųjų Klaipėdoje ėmė sparčiai kurtis užsienio šalių garbės konsulatai. Tais pačiais metais atidaryta pirmoji Lietuvoje Ukrainos garbės atstovybė, kuriai vadovavo verslininkas Rimandas Stonys, buvęs bendrovės „Dujotekana“ vadovas.

2004 m. Klaipėdoje oficialiai atidarytas Lenkijos Respublikos garbės konsulatas. Tikėtasi, kad konsulato dėka Vakarų Lietuvoje padaugės viešinčių Lenkijos turistų.

Tuomet tai buvo penktasis uostamiestyje įkurtas užsienio valstybės garbės konsulatas. Prieš aštuonerius metus Klaipėdoje veikė Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Suomijos ir Švedijos garbės konsulatai bei Rusijos generalinis konsulatas, kuris praėjusią savaitę įsikūrė naujose patalpose.

Atstovybė dingo?

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovas Mindaugas Lašas patvirtino, kad šiuo metų Klaipėdoje liko Švedijos, Suomijos, Lenkijos, Kazachstano garbės atstovybės. Taip pat veikia Rusijos Federacijos generalinis konsulatas.

„Latvijos, Ukrainos ir Jungtinės Karalystės garbės konsulatai uždaryti. Apie jų uždarymą Lietuvos užsienio reikalų ministerija informuota, bet motyvai nenurodyti“, – patvirtino M.Lašas.

Jungtinės Karalystės garbės konsulas Klaipėdoje Markas Uribė buvo labai nustebęs, kai „Klaipėda“ pasiklausė, kodėl uždaryta Didžiosios Britanijos garbės atstovybė.

„Neuždaryta. Kodėl uždaryta? Labai įdomu. Mes kaip buvome, taip ir esame. Atstovaujame britams Klaipėdoje ir Lietuvoje. Būna, kad tenka padėti mano tautiečiams, tačiau nedažnai. Lietuva – gera šalis, didelių problemų čia nepasitaiko. Garbės konsulatas tikrai neuždarytas, jis veikiantis,“ – teigė M.Uribė.

Finansuoti turėjo konsulas

Buvęs Latvijos garbės konsulas Klaipėdoje Pranciškus Jurgutis, bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ vadovas, šias visuomenines pareigas ėjo tris kadencijas.

„Terminai pasibaigė, išbuvau ir atsisakiau. Parašiau pareiškimą, kad daugiau visuomeninių pareigų nenoriu. Paprašiau, kad ieškotų kito žmogaus. Be to, garbės konsulas turėjo užtikrinti konsulato išlaikymą, pats jį finansuoti. Lėšų niekas kitas neskirdavo“, – Latvijos garbės konsulato uždarymo priežastis vardijo P.Jurgutis.

Dėl panašių priežasčių veiklą Klaipėdoje nutraukė ir Ukrainos garbės atstovybė.

„Garbės konsulai – tai reprezentacinio pobūdžio pareigos. Paprastai garbės konsulu tampa Lietuvos pilietis, turintis glaudžių santykių su atstovaujama šalimi, arba tos šalies pilietis, gyvenantis Lietuvoje. Garbės konsulas turi turėti pakankamai resursų išlaikyti garbės konsulatą“, – tvirtino ministerijos atstovas M.Lašas.

Garbės konsulatų veikla ribota. Jie atstovauja šaliai įvairiuose renginiuose. Platina informaciją apie atstovaujamą valstybę, skatina kultūrinį, ekonominį, mokslo žmonių ryšį.