„Pačiam buvo įdomu pamatyti. Tikrai nustebau – bebrai pasidarę labai gerus namus“, – pripažino užtvanką apžiūrėjęs Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.

Iš, gamtosaugininko žodžiais, kaip lapų išguldytų didžiausių medžių ir nugraužtų šakų šalia upokšnio suręsta pavėsinė. Prie vieno stambesnio lapuočio pririšta virvė suptis.

Gamtosaugininkas spėjo, kad statybines medžiagas iš bebrų pasiskolinti galėjo aplinkinių rajonų vaikai. Stovyklavietėje matyti jų pėdsakų – pavienių šiukšlių. Tačiau gamtai žalos nepadaryta.

Pasinaudojo: iš bebrų nugraužtų medžių klaipėdiečiai įsirengė stovyklavietę. (Skaitytojo nuotr.)

„Jei kas nors norėtų bebrus išvaryti, savivaldybė galėtų kreiptis į mus, kad leistume juos sumedžioti. Bet reikėtų įrodyti, kad jie daro žalą. Kol kas nusiskundimų neturėjau, tegu sau ten gyvena. Gana keistoje vietoje, beveik mieste. Medžiais apaugę, niekas ten neįeina“, – teigė V.Marozas.

Gamtosaugininkas neabejoja, kad medžius „iškirto“ bebrai, o ne žmogus. Gyvūnų suręsta užtvanka gerokai pakėlė nedidelio upokšnio vandens lygį.

Netoli Šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios apsigyvenę bebrai medžiotojams žinomi jau seniai.

„Ten jie visą laiką gyvena. Dar kai vienuoliai pradėjo statyti bažnyčią, bebrai jau buvo įsikūrę griovy“, – paaiškino Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Valdemaras Zakaras.

Jo teigimu, Klaipėdos mieste netrūksta ir kitų žvėrių – kiaunių, ūdrų ir net lapių. O ši bebrų užtvanka uostamiestyje – tikrai ne vienintelė.

„Dangėje ties Botanikos sodu garantuotai gyvena. Tai nėra retas gyvūnas. Jei žmogus jų netrikdo – apsigyvena ir mieste. Bet kadangi gyvūnas yra naktinis, mažai kas jį mato. Pastebi tik veiklos pėdsakus“, – teigė medžiotojas.