Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyba, pristatydama visuomenei savo nuveiktus darbus, guodėsi, kad dėl specifiškumo tyrimai užsitęsia ir ne visos bylos pasiekia teismą.

Valdybos metų darbų sąraše – septynios stambesnės bylos. Teismui neseniai perduota paskutinioji, penktoji, buvusio Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Alfonso Šimkaus byla.

Kovą teismą pasieks Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus viršininko Edmundo Tautavičiaus, jo pavaldinio ir buvusio Šilutės policijos kriminalistų vadovo Artūro Rimkaus byla.

Viena iš paskutinių apskrityje nuskambėjusių STT veiklų – teismo medicinos eksperto Vidmanto Armono sulaikymas.

„Tačiau kalbant apie tokias bylas liūdina žmonių reakcija. Greičiau nustebimas, nes pinigų davimas pareigūnui buvo laikomas verslo dalimi, o ne kyšiu“, – kalbėjo STT Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio vadovas Leonas Barišauskas.

STT Klaipėdos valdybos viršininkas Arvydas Juršėnas tikino, kad situacija šalyje pasikeistų tik tuomet, kai daugelyje rizikingų veiklos sektorių būtų stiprinama korupcijos prevencija.

„Atrodytų, kad šalyje nemėginama papirkti nė vieno muitininko ar pasieniečio. Tokių pranešimų nėra, niekas nesikreipia. Pas mus kyšių sulaukia tik policininkai“, – pažymėjo A.Juršėnas.

Pareigūnų manymu, situacija dėl kyšininkavimo galėtų pasikeisti tik tuomet, jei būtų formuojamas tam tikras požiūris iš viršaus.

„Kaip pavyzdys, Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio iniciatyva. Kai viršūnės neremia tokios veiklos, atsiranda viltis, kad kažkas pasikeis“, – pastebėjo A.Juršėnas.

STT Klaipėdos valdybos pareigūnai sulaukia įvairių valstybinių institucijų kvietimo sprendžiant antikorupcijos klausimus.

Tačiau dėl Klaipėdos savivaldybės administracijos apatiškumo, vykdant antikorupcinę veiklą, valdyba žada kreiptis į Vyriausybės atstovą apskrityje su prašymu priminti valdininkams jų pareigas.

„Ne visi mus kviečia. Pavyzdžiui krovos įmonių asociacijai antikorupcinė veikla įdomi, o štai iš Valstybinio jūrų uosto direkcijos nesame sulaukę kvietimo, kaip ir iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos“, – pastebėjo A.Juršėnas.

STT Klaipėdos valdybos pareigūnai pastebi, kad papirkimo ar išankstinio susitarimo už atlygį schemos sudėtingėja, verslo struktūros vis painiau slepia santykius su valstybės tarnautojais.

Pernai Klaipėdos agentai mėgino iškelti bylą dėl neteisėto praturtėjimo. Tačiau ji nepasiekė teismo.

„Tokie tyrimai yra imlūs laiko, žmonių resursų ir tam tikrų lėšų prasme. Šalies STT struktūroje dirba apie 240 pareigūnų. Jie pasiskirstę penkiose šalį apimančiose valdybose“, – aiškino A.Juršėnas.