Vienos savivaldybės įmonės vadovų algoms – beveik milijonas litų per metus. Tiek turi atseikėti klaipėdiečiai, mokantys už šilumą, karštą ir šaltą vandenį.

Bendrovėje – 9 direktoriai

„Laikas pradėti diskusiją dėl savivaldybės įmonėse vešinčios netvarkos. Ja vadinu tai, kad bendrovės gali sau leisti turėti neįsivaizduojamai daug vadovų, kurie uždirba labai solidžiai. Manau, pats laikas peržiūrėti ir tų įmonių teikiamų paslaugų kainas, nes jos taip pat buvo išpūstos“, – nusiteikimą kovoti demonstravo ekonomistės išsilavinimą turinti miesto tarybos narė Alina Velykienė.

Ji išnagrinėjo paprastiems klaipėdiečiams neprieinamas savivaldybės įmonių praėjusių metų finansines ataskaitas.

„Situacija yra klaiki. Kur benueitum, visi žmonės šaukia, kad nebesugeba susimokėti už komunalines paslaugas. Tačiau jie dar turi išlaikyti ir begalę direktorių“, – konstatavo politikė.

Anot jos, savivaldybės valdomoje bendrovėje „Klaipėdos vanduo“ yra devyni vadovai, kurių metinis darbo užmokesčio fondas – 941 tūkst. litų. Vidutiniškai vieno direktoriaus atlyginimas siekia 8 713 litų.

Solidžiai direktorių etatų prikurta ir „Klaipėdos energijoje“. Čia yra septyni vadovai, kuriems per metus sumokama 745 tūkst. litų. Vidutinė alga – 8 869 litai.

Meras uždirba mažiau

„Vadovų skaičius tikrai išpūstas. Didžiulę nuostabą kelia ir jų atlyginimai. Pavyzdžiui, kokio nors departamento vadovas uždirba gerokai daugiau nei savivaldybės administracijos direktorius ar meras. Kai pasižiūri skaičius, tai net siaubas ima“, – teigė A.Velykienė.

Ji stebėjosi, jog nei savivaldybė, nei miesto taryba niekaip negali sumažinti monopolininkų atlyginimų, nors privačiame sektoriuje algos per krizę sumažėjo iki 50 proc.

Politikė pasiryžusi jau šiandien vyksiančiame miesto tarybos posėdyje pradėti diskusiją apie būtinybę bendrovėse „Klaipėdos vanduo“ ir „Klaipėdos energija“ mažinti ir vadovų skaičių, ir jų algas.

Algą nustato pavaldiniai

„Klaipėdos energijoje“ atlyginimus vadovams nustato Stebėtojų taryba, kurioje yra miesto tarybos nariai ir du privataus akcininko atstovai.

„Tikrai nesprendžiame klausimo apie algų ar vadovų skaičiaus mažinimą. Atlyginimai „Klaipėdos energijoje“ ir taip nėra dideli. Vidutinė darbuotojo alga siekia vos 2 tūkst. litų. Vadovai? Jų yra tik keli. Aišku, galima algų ir visai nemokėti, bet šilumos kaina nuo to nesumažės“, – aiškino „Klaipėdos energijos“ Stebėtojų tarybos pirmininkė mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė.

„Klaipėdos vandens“ generaliniam direktoriui atlyginimo dydį nustato bendrovės valdyba, kurią sudaro įmonės departamentų direktoriai.

„Kažkoks absurdas. Pavaldiniai savo viršininkui nustato algos dydį“, – stebėjosi A.Velykienė.

Ras argumentų apsiginti

Paklaustas apie įmonėje dirbančių direktorių skaičių ir jų algas, bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas teigė, jog viskas yra normalu.

„Jei manyčiau, kad mūsų bendrovės struktūra bloga, ją keisčiau. Ji yra optimali, kai tinkamai pasiskirstomas darbas, atsakomybė, kyla mažiausiai nereikalingų klausimų“, – teigė L.Makūnas.

Pasiteiravus, ar neketina susimažinti algų, „Klaipėdos vandens“ vadovas tikino, kad vadovai algas apie 12 proc. nusirėžė pernai.

„Manau, jog ir mūsų darbo užmokestis yra optimalus. Jei iškiltų diskusija apie vadovų skaičiaus ir algų mažinimą, rasčiau argumentų, kaip apginti tai, kas yra dabar“, – tvirtino L.Makūnas.

Statistikos departamento duomenimis, pernai algos nemažėjo tik trijuose sektoriuose. Vienas jų – elektros, dujų, šilumos ir vandens tiekimo įmonės.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos teigimu, taip nutiko todėl, kad darbo užmokesčio fondas tokioms įmonėms nustatomas 3–5 metams, tad pernai jis ir nekito.

Pelnas – 25 mln. litų

Pernai klaipėdiečiai už šilumą mokėjo kone brangiausiai per visus pastaruosius metus.

„Mes, gyventojai, iš paskutiniųjų stengiamės susimokėti, o pačiose įstaigose galimybių susiveržti diržus net neieškota“, – kalbėjo politikė.

Praėjusių metų „Klaipėdos energijos“ finansinėje ataskaitoje nurodyta, kad įmonė uždirbo 25 mln. litų pelno, nors pastaruosius dvejus metus dirbo nuostolingai.

„Vadinasi, klaipėdiečiams buvo užkrauta nepakeliama našta – per metus padengti dvejų metų nuostolius. Kai „Klaipėdos energijos“ atstovai atėjo į miesto tarybą pasitvirtinti didelės šilumos kainos, jie pateikė ne visai realius skaičius, todėl dabar gali džiaugtis tokiu pelnu. Remdamiesi jų skaičiais patvirtinome per didelę kainą, nors pernai buvo pati giliausia ekonominė krizė“, – širdo A.Velykienė.

Todėl, jos žodžiais, būtina dar kartą peržiūrėti šilumos kainą.

Dividendams – paskola

Visuotinis „Klaipėdos energijos“ akcininkų susirinkimas nusprendė išmokėti 5 mln. litų dividendų. Tačiau paaiškėjo, kad jiems pinigų gali tekti skolintis ir vėl mokėti palūkanas.

„Nors yra pelno, tačiau, matyt, nėra grynųjų pinigų. Kodėl neatsisakoma dividendų? Todėl, kad vienas akcininkų yra privatus investuotojas, kuris nori kažką gauti. Turime atsižvelgti į jo interesus“, – dėstė J.Simonavičiūtė.

„Šios įmonės, kai visos kitos aplink mažino savo sąnaudas, kad išgyventų, buvo ir yra šiltnamio zonoje“, – situaciją bendrovėse įvertino A.Velykienė.