Kažin ar 10 kilometrų išsitęsusioje Klaipėdoje yra daugiau valdžios rūpesčių sulaukianti vieta nei senamiestis? Uostamiesčio širdyje gyvenančių klaipėdiečių vis neapleidžia problemos ir negandos. Pasirodo, čia net ir vaikštinėti išsiblaškiusiam ar silpno regėjimo žmogui gali būti pavojinga.

Išvengė smūgio į smilkinį

Kai prieš kelerius metus Klaipėdos senamiestyje buvo įvesti eismo ribojimai, miesto istorinėje dalyje atsirado ir gausybė kelio ženklų.

Tada nepagalvota, kad standartiniai ženklai siauroms mūsų gatvėms ir dar siauresniems šaligatviams yra pernelyg dideli.

Vieną saulėtą dieną klaipėdietė Zita iš namų išėjo pasipuošusi skrybėle. Saulė plieskė į akis, tad moteris ėjo palenkusi galvą. Staiga nepastebėjusi kelio ženklo taip trenkėsi į skardinį jo kraštą, kad aptemo akyse.

Pirmą akimirką moteris net pagalvojo, kad buvo užpulta. Sutrenktoje vietoje iškilo gumbas.

Tai buvo bene pirmas atvejis, kai moteris padėkojo likimui už ūgį, nes skarda nepataikė į smilkinį. Panašiai jai buvo atsitikę ir anksčiau.

Sveiko humoro jausmo nestokojanti klaipėdietė įsivaizdavo, kaip linksma buvo tiems, kurie matė vaizdą iš šono.

Ori, skrybėlėta dama staiga vožiasi į ženklą ir atšlyja. Tačiau pačiai moteriai šis įvykis paliko skaudų prisiminimą.

Užsigavo ir vicemeras

Senamiestyje pavojai tyko ne tik aukštaūgių. Tos pačios moters giminaitė, kuri dėl savo stoto nebūtų priimta net į savo darbovietės krepšinio komandą, atsitrenkusi į kelio ženklą, sulaužė akinius ir prasikirto lūpą.

"Aš gyvenu senamiestyje ir su šia problema susiduriu kasdien. Šaligatviai – siauri, o ženklai pastatyti ne už jų, o tiesiog viduryje. Suprantu, kad valdininkai pėsti nevaikšto, o važinėja mašinomis, todėl nesuvokia, kad tai yra problema", – piktinosi klaipėdietė.

Senamiesčio gaivinimo bei švarinimo idėjomis garsėjantis vicemeras Vytautas Čepas pasakojo pats vos prieš kelias dienas trinktelėjęs galva į kelio ženklą.

Tai yra papildomas ženklas, pakabintas ant stulpo, kuris čia jau stovi seniai. Kai pasikeitė eismo situacija Daržų gatvėje, šios ir Aukštosios gatvių sankryžoje buvo pakabinti dar du papildomi ženklai.

Kai kelio ženklus mieste prižiūrėjo įmonė "Sankryža", gyventojai kartais kreipdavosi tiesiai į jos darbuotojus.

Bendrovės vadovas Andrius Kadagis prisiminė ne kartą siuntęs darbininkus pakelti ženklus aukščiau, nors iš miesto valdžios tokių nurodymų ir nebuvo gavęs.

Dabar kelio ženklus mieste prižiūri kita įmonė, tad besiskundžiantieji senamiesčio gyventojai siunčiami į savivaldybę.

Kabins mažesnius

Panašu, kad netrukus ši problema bus pamiršta, tačiau darbą daryti ir už jį sumokėti teks antrą kartą.

Miesto ūkio departamento vadovas Liudvikas Dūda teigė, jog pirmas į šią situaciją atkreipė dėmesį kažkuris miesto mero pavaduotojas ir papasakojo matęs, kad Vakarų Europos senamiesčiuose kelio ženklai yra kur kas mažesni nei kitose gatvėse.

Buvęs duotas nurodymas orientuotis į Europą, todėl L.Dūda sukvietė pasitarimą, davė nurodymą vieniems pavaldiniams pamatuoti, kurie kelio ženklai yra sumontuoti pernelyg žemai, o kitiems – imtis jų pakeitimo.

Praėjo šiek tiek laiko, ir reikalai pajudėjo iš vietos. Dalis kelio ženklų senamiestyje jau yra pakelti aukštėliau arba pakeisti mažesniais.

"Gavome dar ne visus mažesnio dydžio, vadinamuosius nulinio numerio, ženklus. Kai sukomplektuosime, tikėtina, kad po mėnesio visus senuosius pakeisime naujais. Jie turės būti sumontuoti ne žemiau nei dviejų metrų aukštyje ir nebesieks žmonių galvų", – paaiškino L.Dūda.

Pirks naujų šiukšliadėžių

Panašiai kaip su kelio ženklais, senamiestyje elgiamasi ir su šiukšliadėžėmis. Rekonstravus Tiltų bei Turgaus gatves čia atsirado labai gražios, bet labai brangios ir trapios  šiukšliadėžės. Viena jų kainavo apie 3 tūkst. litų.

Jau po kelių savaičių miestiečiai tuomet ėmė skaičiuoti, kiek liko sveikų šių dėžių. Pirmiausia neliko jų dangčių, o netrukus metalo vagys ėmėsi ir jų pačių.

Bandymai stebėti senamiestį vaizdo kameromis, gaudyti mūsų visų turto niokotojus policijos pajėgomis buvo apgailėtini.

Dabar, kai iš buvusio grožio liko tik apgailėtinos nuolaužos, miesto valdžia apsisprendė: pirks naujas šiukšliadėžes.

Šį kartą jos bus betoninės ir, tikėtina, nesulaužomos. Už vieną ketinama atseikėti po 800 litų.

Korupcijos neįžvelgia

Žodžio kišenėje neieškantis V.Čepas teigė, kad asmeniškai padarytų karštą klizmą su pipirais tam, kas anksčiau sumanė pirkti trapiąsias šiukšliadėžes.

Vis dėlto korupcijos čia vicemeras neįžvelgia.
Jo įsitikinimu, panašius sprendimus priimantiems asmenims trūksta sveiko proto, o tai reiškia – negalvojama į priekį.

Pasak vicemero, tas pats atsitiko ir dėl pernelyg žemai pakabintų kelio ženklų.

"Tai kad niekam neatėjo į galvą, jog kažkas padaryta negerai. Kol kas nors neprasiskels galvos, tol nepradeda galvoti, kodėl taip žemai kelio ženklai pakabinti", – teigė V.Čepas.

Milijonus taško negalvodami

Jo manymu, mieste panašiai negalvojant pasielgiama dažnai.

Dar vienas pavyzdys – nevykusiai paklotas akmenų grindinys, kuriuo neįmanoma judėti neįgaliesiems, mamoms su vežimėliais ir aukštakulnius avinčioms moterims.

Nenuostabu, jei ateis diena, kai reikės tą brangiai kainavusį darbą perdaryti ir vėl išleisti didžiulius pinigus.

"Prisiminkime Jono kalnelį. Bene šeši milijonai į jį buvo sukišti. Ir kas dabar juo naudojasi? Ne normalūs klaipėdiečiai, o benamiai. Tai ar nereikėjo pagalvoti prieš darant, kam tokio dalyko reikia?" – piktinosi vicemeras.

Panašiai yra atsitikę ir su gatvių pavadinimais. Pagrindinė miesto gatvė, prasidedanti miesto centre, pokariu vadinosi Herkaus Montės vardu. Vėliau buvo susigriebta, kad tai klaida ir gatvė pervadinta į Herkaus Manto.

Lentelės su užrašu nubluko, o jas keičiant kažkas pervadino gatvę H.Manto vardu, nors abu žodžiai reiškia tos pačios istorinės asmenybės vardus.

Tokia smulkmena irgi kainavo krūvą pinigų, nes gatvės pavadinimas fiksuojamas dokumentuose, kuriuos reikėjo taip pat pakeisti.