- Jurgita Andriejauskaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdoje buvusios Jono bažnyčios vietoje tyrimus atlikinėjantys archeologai aptiko vertingą XVII a. Klaipėdos pilies gubernatoriui ir komendantui skirtos epitafinės plokštės fragmentą.
Anot archeologės Raimondos Nabažaitės, antkapinė plokštė rasta su lotyniškais įrašais, pavarde Redern, žodžiais „Gubern“, „Cap“ ir siejama su konkrečia istorine asmenybe, kuri valdė, gyveno ir Klaipėdoje buvo palaidota.
„Tai leido mums kartu su istorikais identifikuoti, kad tai buvo Klaipėdos tvirtovės gubernatorius ir tai komendanto epitafinė plokštė. Apie šitą asmenybę teks kur kas giliau pasigilinti, tačiau žiūrint į Prūsijos sistemą, gubernatorius šiame krašte buvo antras po Prūsijos kunigaikščio, karinės sistemos valdymo prasme buvo pulkininkas“, – sakė R. Nabažaitė.
„Tokį radinį mums aptikti yra didžiulis, didžiulis lobis“, – kalbėjo ji.
Galėjo būti perlaidotas
Pasak jos, pokario metais ši bažnyčia buvo „nurengta iki pamatų“, todėl net ir toks mažas fragmentas šiame kontekste yra labai vertingas.
Jos žiniomis, šis Klaipėdos pilies gubernatorius vadovauti Klaipėdai buvo paskirtas 1636 metais, o 1659 mirė. Istorinis asmuo anksčiau galėjo būti palaidotas kitoje pusėje gatvės stovėjusioje ankstesnėje Jono bažnyčios vietoje.
„Anksčiau archeologai vykdydami ten tyrimus pastebėjo, kad kai kurie kapai yra iškelti, kripta buvo tuščia. Matomai, svarbiausi asmenys galimai galėjo būti čia perlaidoti“, – teigė archeologė.
Tokį radinį mums aptikti yra didžiulis, didžiulis lobis.
Pernai šioje tyrinėjimų vietoje aptiko 61 kapą, tačiau, anot R. Nabažaitės, sunku pasakyti, ar tarp jų galėjo būti palaidotas šis komendantas. Pernai aptikti palaikai yra saugomi Vilniaus universitete. Šiemet per tyrinėjimus kapų nebuvo rasta.
„Ta informacija mums rodo, kad šitoje dalyje galimai galėjo būti įėjimas į bažnyčią ir dėl to tų kapų neturime. Viena vertus, atrodo, norėjosi papildyti žinių saugyklą apie klaipėdiečius, kurie kūrė, gyveno, bet kita vertus tai yra mokslui svarbi informacija“, – sakė mokslininkė.
Atidengė kelių metrų sluoksnį
Šv. Jono bažnyčios archeologiniai tyrimai vykdomi jau trečią sezoną ir netrukus bus baigti. Užbaigiamas tyrinėti likęs plotas, reikalingas galutiniam bažnyčios bokšto pamatų atidengimui.
„Jei praėję du sezonai apimties prasme kur kas didesni, ištirta virš 600 kv. metrų, tai šiais metais ištirta virš 130 kv. metrų. Šie tyrimai yra reikšmingi, nes mes iš tų tyrimų sužinome ne tik apie bažnyčios istoriją, bet ir iki bažnyčios statybos. Kaip Klaipėdos vietovė buvo įsisavinta nuo 1520 metų ir gal dar anksčiau“, – sakė R. Nabažaitė.
Tyrinėjimų metu, anot jos, buvo atidengtas 4-5 metrų storio kultūrinis sluoksnis, leidęs įsivaizduoti, kaip anuomet klaipėdiečiai gyveno.
Per trejus metus tyrinėtojai aptiko tūkstančius daugiausiai smulkių radinių – monetų, šukių, indų liekanų, gyvūnų kaulų ir kt.
Šiemet buvo atidengta likusi bažnyčios bokšto Vakarinės dalies pamatų dalis. Pasak R. Nabažaitės, jie leido pamatyti, kad anuomet inžinieriai statydami bažnyčią panaudojo ankstesnius bažnyčios pamatus, kurie juosė bokštą.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Aptiko šulinį
Mokslininkės teigimu, tyrimai uždavė ir tam tikrų mįslių. Paaiškėjo, kad po 1678 metų gaisro statant Šv. Jono bažnyčią ne visa teritorija buvo skirta bažnyčios statybai.
„Yra mūrinių pastatų liekanų likę, kurios glaudžiasi prie bažnyčios bokšto ir kelia tokių mįslių, ar kartais negalėjo būti, kad paraleliai, kai išsikėlė iš šito sklypo kai kurie nesudegusių pastatų gyventojai, galėjo stovėti gyvenamasis namas arba visuomeninis pastatas kartu su bažnyčia“, – sakė R. Nabažaitė.
Anot jos, po 1540 metų gaisro čia buvo pastatyti du momentalūs pastatai, sudegę per 1678 metų gaisrą. Jie buvo įrengti „ant rimtų pamatų, su mediniais poliais, rostverku, turėjo ūkinį pastatą ir šulinį“.
Pasak mokslininkės, neaišku ar minimas šulinys buvo skirtas geriamam vandeniui, ar ūkinėms reikmėms. Į šulinį, jį užpilant moliu, pateko du kibirai nutrūkusiomis rankenomis ir vienas vyriškas batas.
Lentinį šulinį sudaro septyni vainikai. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus pareiškė norą jį konservuoti, restauruoti ir vėliau eksponuoti.
Pirmadienį planuojama uždengti pamatus su skiriamąja plėvele, kad statybų metu būtų aišku, kur yra likusios senosios struktūros. Iki pamatų lygio bus užpiltas smėlis.
Planuose – atstatyti bokštą
Anot R. Nabažaitės, iki šiol ištyrinėta apie 30 proc. bažnyčios teritorijos, tačiau pasirinkta reikšmingiausia vieta, kurioje numatoma atstatyti bažnyčios bokštą.
Gaisrus patyrusi bažnyčia galutinai buvo nugriauta po Antrojo pasaulinio karo. Siekis atkurti Šv. Jono bažnyčią yra deklaruotas miesto ilgalaikiame plėtros plane, projektui taip pat yra suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas.
Seimas 2020 metų sausį pripažino šį projektą svarbiu valstybei ir pasiūlė Vyriausybei įvertinti ir prisidėti prie sklandesnio jo įgyvendinimo.
Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu yra parengta galimybių studija su investiciniu projektu, projektiniai pasiūlymai su įveiklinimo koncepcija, parengta archeologinių tyrimų programa, atlikti istoriniai bei bažnyčios priestato žvalgomieji archeologiniai tyrimai.
Galimybių studijoje yra numatoma atstatyti originalaus dydžio bažnyčią bei originalaus dydžio bažnyčios bokštą, atkuriant autentišką istorinį interjerą, išlaikant istorinę šių pastatų formą ir kt. Pagal preliminarius skaičiavimus visos bažnyčios atkūrimo vertė gali siekti apie 16 mln. eurų.
Preliminari 75 metrų aukščio bokšto projekto įgyvendinimo vertė – apie 3 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos gynimas – strateginis klausimas22
Karinio konflikto atveju Klaipėda dėl savo strateginės padėties ir ekonominės svarbos yra ypač reikšmingas mūsų valstybės miestas. Todėl uostamiesčio žmones padiskutuoti, kaip, reikalui esant, kartu ginsime Klaipėdą, pakvietė šalie...
-
Klaipėdoje – knygos „Prelato Kazimiero Stepono Šaulio dokumentai“ sutiktuvės
Šią savaitę Klaipėdoje vyks knygos „Prelato Kazimiero Stepono Šaulio dokumentai“ sutiktuvės. Apie iškilų dvasininką ir svarbų valstybininką kartu su leidinio sudarytoju istoriku Algimantu Katiliumi kalbės jo kolegė Vi...
-
Įstatymų laikytis per brangu?3
Nusprendus pašalinti memorialinę lentą, skirtą buvusiam sovietinės Lietuvos švietimo komisarui ir rašytojui Antanui Venclovai, paaiškėjo, kad šis daiktas nėra Klaipėdos savivaldybės turtas. Todėl, laikantis vie&scaro...
-
„Žuvies dienų“ renginiai koreguoja eismą Klaipėdos senamiestyje1
Dėl gegužės 17–19 d. Klaipėdos senamiestyje vyksiančių „Žuvies dienų“ renginių bus draudžiamas eismas šiomis senamiesčio gatvėmis: Žvejų g. nuo Pilies iki Tiltų g., Kalvių g., Kurpių g. nuo Mėsininkų iki Vežėjų g....
-
Rekonstravus Smiltynės perkėlos krantines į Neringą galės plukdyti keturi keltai1
Baigta dvejus metus trukusi ir apie 6 mln. eurų kainavusi Smiltynės perkėlos krantinių rekonstrukcija – piko metu joje galės plaukioti keturi keltai, todėl poilsiautojai Kuršių neriją turėtų pasiekti greičiau. ...
-
Paskelbtas Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatai paraiškas gali pateikti iki gegužės 29 dienos imtinai. ...
-
Klaipėdos medicininės slaugos ligoninei vadovauti pradeda A. Nikolajevienė9
Nuo trečiadienio Klaipėdos medicininės slaugos ligoninei vadovauti pradeda konkursą laimėjusi Aušra Nikolajevienė. ...
-
Vasaros sezonas pajūryje ne visur prasidės vienodu metu1
Šiemet vasaros sezonas pajūryje ne visur prasidės vienodu metu. Tikimasi, kad Klaipėdoje jis startuos birželio 1-ąją, Palangoje šiandien, gegužės 15-ąją, o Nidoje – tik birželio 7-ąją. Iki vasaros sezono atidarymo kai kur gelb...
-
Klaipėdoje naujus lauko treniruoklius įrengs ne visur
Žolynų gatvėje netoli dviračių tako esantis treniruoklis, skirtas visiems norintiems sportuoti, – sulūžęs ir nebenaudojamas. Nors gyventojai reikalauja jį sutvarkyti, tačiau valdininkai naujo įrengti neketina ir planuoja senąjį tiesiog demon...
-
Palangoje – dėmesys mokesčių mokėtojams
Minint Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, Palangoje pagerbti daugiausiai mokesčių į kurorto biudžetą sumokėję verslininkai bei privataus apgyvendinimo paslaugų teikėjai. ...