Vartau dienraščio „Klaipėda“ puslapius, ir akis vis užkliūva už žodžių „biblioteka“, „bibliotekininkės“. Nepaneigsi, kad 2014 metais nestokojome dėmesio iš dienraščio pusės, tuo pačiu klaipėdiečiai plačiai buvo informuoti apie mūsų veiklą, paslaugas, renginius, naujienas. Nuoširdžiai dėkojame ilgamečiam draugui ir informaciniam partneriui „Klaipėdai“ už dėmesį mūsų darbui.

Metų pabaiga, artėjančių švenčių nuojauta sukuria ypatingą nuotaiką – norisi viską įvertinti, išanalizuoti ir, žvelgiant į praėjusį laiką, programuoti ateities gaires. Kas yra „biblioteka“ kiekvieno iš mūsų gyvenime? Atsakymai būtų skirtingi. Man ir kolegėms tai darbo vieta, kur išbandom savo gebėjimus, kūrybiškumą. Daugeliui tai vieta, kur skaito, kitiems tai vieta, kur nemokamas internetas, arba susitikimų vieta.

Manau, kad požiūris į biblioteką kaip instituciją, kaskart keičiasi, nes joje labai greiti pokyčiai ir staigi reakcija į įvairias gyvenimo naujoves. Kiekvienais metais be įprastinio darbo rengiami ir įgyvendinami įvairiausi projektai, kurių spektras apima paveldą, kultūrą, naujas technologijas, mokymąsi visą gyvenimą, kvalifikacijos kėlimą, saviraišką. Bibliotekos kolektyvas, kuriame puikiai dera ilgametė patirtis ir jaunatviškas ambicingumas, mėgsta eksperimentuoti ir nebijo naujovių, pasitiki savo jėgomis, mielai mokosi, o po to dalijasi įgytomis žiniomis su klaipėdiečiais.

Biblioteka neturi vienų namų, jos padaliniai pabirę po visą miestą – nuo Girulių bendruomenės iki Laukininkų filialo, įsikūrusio daugiabutyje. Tokia plati tinklo dislokacija – vienas iš mūsų iššūkių ir problemų. Plika akimi matosi, kad jos išsidėsčiusios netolygiai. Centrinėje miesto dalyje bibliotekų gausu, o dar čia pat veikia atsinaujinusi Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka. Vidurinėje miesto dalyje – tarp Kauno, Kalnupės gatvių ir Taikos prospekto iki Pempininkų centro bibliotekų tinklas pakankamas. Didelė problema yra pietinė miesto dalis. Vadinamuose „miegamuosiuose“ rajonuose gyvena daugiau negu trečdalis klaipėdiečių (apie 60000 gyventojų) ir neturi nei vieno normalaus kultūros objekto. Vienintelis skurdžios realybės paįvairinimas – daugiabučiuose veikiantys mūsų bibliotekos padaliniai. Tačiau kokią veiklą gali pasiūlyti Šiaulių, Vingio, Laukininkų, „Karlskronos“ filialai, susikimšę mažuose butukuose? Tai daugiau knygų išdavimo punktai, nemokama prieiga prie interneto, o ne bendruomenės centrai, kur vyksta renginiai, susibūrimai. Beje, jeigu miesto centre ir vidurinėje dalyje skaito apie 15 % klaipėdiečių, tai pietinės miesto dalies filialai gali aprūpinti knyga tik 5 % gyventojų.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos veiklą galime pateikti ne tik subjektyviai vertindami savo darbus – girdamiesi arba aimanuodami.

Respublikoje įdiegta BIX (bibliotekų indeksas) programa, parengta Vokietijoje, taikant lyginamosios analizės metodiką ir skirta viešųjų ir akademinių bibliotekų veiklai vertinti.

2013 metais mūsų veikla pagal šią programą įvertinta 3,5 žvaigždėmis. Vienintelis kriterijus, nulėmęs, kad negautas maksimalus 4 žvaigždžių vertinimas, yra mažos investicijos į infrastruktūrą.

Vertinime pabrėžtas mūsų veiklos inovatyvumas, ką beje liudija ir gauti bibliotekos apdovanojimai bei pripažinimas (Atviros visuomenės instituto modeline biblioteka Rytų Europoje, „Burda Challenege“ apdovanojimas už inovatyvią veiklą) ir išskirtinai turtingas knygų fondas.

Tačiau prastai įvertinta fizinė bibliotekų infrastruktūra, mažos erdvės, neatitinkančios naujų bibliotekai skiriamų visuomenės funkcijų. Prasta tiek pastatų, tiek baldų būklė. Šias problemas turi spręsti bibliotekos steigėjas – Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.

Įranga – kompiuteriai ir kitos technologijos – projekto „Bibliotekos pažangai“ produktai. Projektą finansavo Bilo ir Melindos Geitsų fondas ir Lietuvos Vyriausybė. Beje, nuo jų įgyvendinimo praėjo dveji metai, o niekas taip greitai nesensta, kaip naujos technologijos.

Bibliotekai trūksta erdvės renginiams, dėl to nukenčia bendruomenės veikla. Kaip geras pavyzdys išsiskiria Girulių biblioteka, kurios erdviame pastate vyksta intensyvus bibliotekos ir vietos bendruomenės darbas. Šešias vasaras vyko kultūrinė renginių programa „Pėdink į Girulius“, kai klaipėdiečiai ir miesto svečiai kiekvieną trečiadienį būriais lankėsi nemokamuose literatūriniuose, muzikiniuose renginiuose. Veikė „Gyvo piešimo“, akvarelės plenerai, vaikų vasaros stovyklos.

Švenčių nuojauta nepajėgia užgožti suvokimo, kad vertinant pasiekimus, kūrybišką ir iniciatyvų kolektyvą, miesto savivaldybės viešoji biblioteka neišvengiamai pribrendo kiekybiniams pokyčiams, kuriems įgyvendinti reikės miesto politikų sprendimų ir valios juos įgyvendinti.

Neišvengiamai reikia apsispręsti dėl viešosios bibliotekos tinklo pokyčių, kuriuos bus galima įgyvendinti pastačius ir įveiklinus naują biblioteką pietinėje miesto dalyje, kuri pritrauktų Marių, Pajūrio ir dalinai Baltijos bendruomenių žmones.

Naujos bibliotekos pastatymas ir įveiklinimas, suteikiant jai plačias kultūrines bei bendruomenės veiklos funkcijas, manau, yra viena iš miesto problemų.

Moderni biblioteka pietinėje miesto dalyje išspręstų socialinės atskirties užimtumo, saviraiškos, išlaisvintų „miegamųjų“ rajonų gyventojų kūrybinę energiją.

Naujoji biblioteka turėtų tapti bendruomenių komunikacijos, kultūrinės veiklos ir traukos centru, svarbiausia vieta, kurioje tenkinamas augantis visuomenės žinių poreikis. Ji taptų draugiška šeimos vieta, kurioje lankytojams kuriama jauki erdvė bendravimui ir mokymuisi.

Metų sandūroje kaip niekad aiškiai atsiveria nauji horizontai ir gyvenimo iššūkiai, kuriuos išspręsti galime tik visi kartu.

Tam reikia tik kūrybingo bei išmintingo dialogo tarp klaipėdiečių, jų rinktų politikų, atsakingų darbuotojų.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos
direktorė Bronislava Lauciuvienė