Rankinėje tarp vadovėlių nuolatinio bilietėlio neradusią studentę griežtos kontrolierės ne tik pravirkdė, bet ir skyrė baudą bei privertė siaučiant pūgai pėdinti namo per visą miestą.

Raustis rankinėje neleido

"Apmaudu ir pikta, kad žmonės taip neįsigilina ir šiurkščiai elgiasi. Važiavau iš paskaitų. Įlipdama į autobusą atsegiau piniginę, parodžiau vairuotojui elektroninį bilietą ir nuėjau sėstis. Netrukus įlipo kontrolierės ir pradėjo tikrinti bilietus. Atsegiau piniginę ir pati išsigandau – viduje buvo tik elektroninio bilieto identifikavimo numeris ir mano studento pažymėjimas. Turėjau ir spaudos kiosko čekį, kuris įrodo, jog prieš porą dienų prasitęsiau bilietą. Tačiau paties bilieto neradau. Aiškinau, kad bilietą ką tik turėjau ir rodžiau vairuotojui, sakiau, kad turiu tai įrodančius čekį ir numerį, bet kontrolierės nekreipė dėmesio", – apie susidūrimą su kontrolierėmis pasakojo studentė Sandra Budzinauskaitė.

Mergina tikino bandžiusi ieškoti bilieto rankinėje, bet ji buvo pilna knygų, dar kompiuteris nemažai vietos užėmė.

Argumentai nepaveikė

"Kontrolierės šaukė neturinčios laiko su manimi žaisti, pareikalavo išlipti ir drauge eiti į autobusėlį. Maniau, kad ten išsiaiškinsime. Bet moterys nesileido į kalbas. Turėjo mano pažymėjimą ir rašė baudą. Ieškoti bilieto net neleido. Liepė pasirašyti baudos kvitą. Sakiau, kad esu studentė, galiu įrodyti, kad papildžiau bilietą, bet šią akimirką jo nerandu. Ant identifikavimo numerio buvo užrašyta mano pavardė, tad galima buvo nesunkiai patikėti, kad kalbu tiesą. Tačiau kontrolierės iš manęs tik tyčiojosi. Braukė taloną su numeriu savo skaitytuvu ir šaukė, kad jis nereaguoja. Nesu pratusi prie tokio bendravimo, nuo riksmo ir įžeidinėjimų tiesiog sustingau, negalėjau nei pasiteisinti, nei bandyti ieškoti teisybės. Parašiau paaiškinimą, kad greičiausiai bilietą palikau namuose. Bandžiau graudinti jas, kad kitą dieną mano gimtadienis ir man 60 litų – didžiuliai pinigai. Namo ėjau pėsčia per pūgą ir verkiau. Namuose apsiraminau ir atidžiai apžiūrėjau savo rankinės turinį. Tada paaiškėjo, kad bilietas pasimetė tarp knygų. Jeigu kontrolierės nebūtų puolusios manęs, o leidusios ramiai paieškoti, būčiau joms pateikusi bilietą. Dabar jaučiuosi nuskriausta dukart. Maža to, kad visiškai be reikalo gavau baudą, dar ir be jokio pagrindo patyriau didžiulį pažeminimą. Apmaudu ir tai, kad, jau surašiusi dokumentą skirti baudą, kontrolierė išsakė apgailestavimą, kad per vėlai suprato, jog galbūt turėjau bilietą", – pasakojo mergina.

Kontrolieriai laimi bylas

Jau puspenktų metų uostamiesčio keleivių bilietus tikrinančios saugos tarnybos "Dorsimus" Klaipėdos regiono vadovas Admondas Šimkaitis tikino, kad kontrolierės atmintinai žino bent keletą "zuikių" išsisukinėjimo būdų. Vienas jų paplito pernai vasarą, kai buvo gerokai padidintos baudos už važiavimą be bilieto. Jis labai panašus į situaciją, kurią papasakojo studentė. Taip su vienu papildytu bilietu važinėja du žmonės. Vienas turi elektroninį bilietą, kitas įrodinėja savo tiesą, pateikdamas papildymo kvitą.

"Kioske gautas kvitas nėra įrodymas, būtina turėti patį bilietą. Kita vertus, neatmetu galimybės, kad būtent ta mergina sakė tiesą, bet juk tiesa ir tai, kad bilieto ji nepateikė. Mūsų moterys kasdien išklauso daugybę panašių kalbų. Kas gali pasakyti, kuris žmogus meluoja? Kontrolierės atbunka. Gal kartais joms pritrūksta žmogiškumo. Toks darbas. Žiemą joms tenka išklausyti daugybę karčių žodžių ir dėl nevalytų stotelių, ir dėl šalto oro ar gausaus sniego", – gynė kontrolieres A.Šimkaitis.

Bendrovės "Dorsimus" Klaipėdos regiono vadovas pasakojo, kad per darbo uostamiestyje metus nė vienas nuobaudą apskundęs keleivis nelaimėjo bylos prieš kontrolierius.

"Visi "zuikiai" gąsdina kontrolieres teismais, policijomis, atleidimais iš darbo, redakcijomis. Bet visa tai negelbsti, nes svariausias argumentas – bilietas", – tvirtino A.Šimkaitis.