Primena apie sovietmetį

Šią vasarą darbininkai pluša Kopgalyje, pakeliui į pietinį molą, kur taip pat vyksta bangolaužio atnaujinimo darbai. 120 m pakrantės ilgus dešimtmečius buvo savotiškos statybinių atliekų kapinės. Šiemet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pasamdyta įmonė ėmėsi kuopti visą šį daug sveriantį šlamštą ir valyti marių pakrantę.

„Klaipėdiečiai galėtų paklausti, kodėl būtent dabar šito ėmėmės. Matyt, kiekvienam darbui ateina tam tinkamas laikas. Taip atsitiko ir su negražiai atrodančia Kopgalio vieta, kur dar sovietmečiu buvo suvežtos statybinės atliekos. Visi norime gyventi kuo geriau ir kuo gražiau. Juo labiau kad Kopgalis yra Kuršių nerijos nacionalinio parko dalis. Tai yra uosto vartai, čia pasitinkame į miestą ir šalį jūra atvykstančius svečius. Statybinis šiukšlynas šioje vietoje buvo labai daug metų“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Kada ir kodėl šioje vietoje buvo suverstas statybinis laužas, dabar jau sunku beatsekti. Ko gero, jis atkeliavęs iš uosto.

A.Latakas prisiminė, kad veikiausiai 1976 m. Klaipėdoje buvo ardomas Anglių terminalas, buvęs dabartinėje KLASCO teritorijoje. Neatsitiktinai vis dar vartojamas pavadinimas Anglinės kelynas. Tuomet ten buvo įrengtas didžiulis, tiems laikams labai modernus Anglių terminalas, iš kurio anglys iš Sovietų Sąjungos turėjo būti vežamos į Prancūziją.

Tik istorikai begalėtų atsakyti, kas tada atsitiko, kad projektas nebuvo įgyvendintas, o terminalas – išardytas. Tikėtina, kad statybinės atliekos imtos krauti Kopgalyje nuo tų laikų.

„Tokia teorija egzistuoja, nors jos patvirtinti ir negaliu. Kai padedi vieną šiukšlę, antra, trečia ir daugelis kitų atsiranda tarsi savaime. Paskaičiuota, kad ten gali būti apie 350 tonų gelžbetonio konstrukcijų. Visas šis sąvartynas apaugo žaluma“, – pasakojo Valstybinio uosto direkcijos generalinis direktorius.

Viliodami žmones pasigėrėti jūra, romantiškais saulėlydžiais, pagalvojome, kad turėtume šiai vietai atiduoti savotišką skolą.

Taps traukos centru

Ilgą laiką ši vieta nebuvo tvarkoma. Statybinės atliekos, kurių pagrindą sudaro senos gelžbetoninės konstrukcijos, susandėliuotos valstybinėje žemėje. Teritorija patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Tad prieš pradedant darbus buvo būtina parengti tvarkymo planą.

Kopgalis gražėja, įgyja naują veidą. Siekiama, kad šiuo metu tvarkomas pietinis bangolaužis taip pat taptų traukos vieta – ant jo bus įrengtos dvi apžvalgos aikštelės.

„Viliodami žmones pasigėrėti jūra, romantiškais saulėlydžiais, pagalvojome, kad turėtume šiai vietai atiduoti savotišką skolą ir išvalyti šį statybinių atliekų sąvartyną. Jaučiame socialinę atsakomybę ir norime parodyti pavyzdį. Gyvename tokiu laiku, kai daug dėmesio skiriama aplinkosaugai, tvarumui ir žaliajai krypčiai. Galvojame ne tik apie uosto, bet ir miesto bei visos šalies įvaizdį“, – paaiškino A.Latakas.

Algis Latakas. 

Akmenis paliks krantinėje

Skelbtą konkursą sutvarkyti Kopgalį laimėjo bendrovė „Griovimo ekspertai“, kuri darbus įsipareigojo atlikti už 38 tūkst. eurų. Pagal sutartį bendrovė turėtų darbuotis Kopgalyje iki kitų metų, bet jau dabar aiškėja, kad darbai bus baigti gerokai anksčiau, nei buvo numatyta.

„Griovimo ekspertai“ susmulkino betono luitus ir visas šias medžiagas į žemyną išgabena sunkvežimiais.

Šiuo metu maždaug trys ketvirtadaliai viso statybinio laužo jau išgabenta. Susmulkintas betonas gabenamas į utilizavimo įmonę, metalas – į supirktuves.

Iškėlę griozdus darbininkai aptiko seną krantinę, kurios konstrukcijos aplipdytos akmenimis. Tikėtina, kad jos įrengtos tuo pačiu metu kaip ir visos Smiltynės krantinės, bet, pradėjus čia versti statybines atliekas, po jomis pasislėpė ir buvo pamirštos.

Gilinant uosto akvatoriją iš dugno iškelti rieduliai taip pat ilgus metus krauti į šią vietą. Kol kas jie liks prie krantinės, tačiau yra svarstoma, kur galėtų surasti vietą šie uosto dugno rieduliai ir galbūt galėtų būti panaudoti.

Betono luitai smulkinami, kraunami į krūvas ir galiausiai išgabenami iš pusiasalio.

Išsaugos ir augmeniją

Nors rangos sutartyje bendrovei buvo duotas metų laikotarpis, darbai vyksta labai sparčiai. Bendrovės „Griovimo ekspertai“ vadovas Andrius Čiurovas teigė, kad išvalyti statybinį laužą iš Kopgalio teritorijos pavyks šį rudenį.

Darbininkai ne tik išveš betoną ir metalą, bet ir išlygins žemės paviršių. Uosto direkcijos vadovas sako, kad prireikus ir ateityje Uosto direkcija nesikrato padėti tvarkant šią teritoriją.

„Mes nenusišalinsime nuo šios vietos tolesnių tvarkymo darbų. Manau, bendrausime ir dalyvausime vykdant įdomius sumanymus. Tikiu, kad nacionalinis parkas turi ateities planų minimai teritorijai, bet kol kas reikia baigti pirmąjį etapą. Kai baigsime bangolaužio rekonstrukciją, iš šios vietos bus iškelti ir laikini statiniai, kuriuose šiuo metu glaudžiasi rekonstrukciją atliekančios įmonės biuras. Labai greitai nebus įmanoma papriekaištauti, kad ten yra ne-tvarka“, – teigė A.Latakas.

Kopgalyje Uosto direkcija finansavo dar vieną įdomų projektą. Apie jį dar skelbia informacinė lenta.

„Iš Smeltės botaninio draustinio keli į Raudonąją Lietuvos knygą įrašyti augalai eksperimento būdu buvo perkelti į Kopgalį. Norėjome sužinoti, ar jie galėtų prigyti kur nors kitur. Tada tam tikslui pasirinktas Kopgalis ir Kliošių kaimas.. Po kiek laiko paaiškėjo, kad augalai prigijo, bet projektas baigėsi. Tačiau tai nepamiršta, yra planų prie jo grįžti“, – patikino Uosto direkcijos vado