Artėjant abitūros egzaminams, dvyliktokai jau ieško pagalbos iš šalies. Gilinti žinias vis dar padeda korepetitoriai, tačiau pastebima, jog besaikio papildomo mokymosi mada praeina.

Mokinių ateina mažiau

Abiturientus egzaminams ruošiantys pedagogai teigė, jog vis mažiau mokinių mokosi papildomai.

Dabar dažniausiai ateina ne didelių spragų turintys ar mados mokytis papildomai besivaikantys, o gerai besimokantys ir žinantys ko nori mokiniai.

Jau aštuonerius metus moksleivius egzaminams privačiai ruošiantis Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos ir politologijos mokytojas Vaidas Pamparas teigė pastebėjęs, jog samdančiųjų pedagogus papildomoms pamokoms laipsniškai mažėja.

Mokytojas tikino, jog tai – tiek rinkos diktuojamų veiksnių, tiek mažėjančio moksleivių skaičiaus pasekmė.

"Kol rinkoje buvo nedideli darbininkų atlyginimai, net ir vidutinių gabumų mokiniai stengėsi įstoti į universitetus. Dabar padėtis keičiasi, algos ėmė vienodėti. Juk dabar girdime, kad kvalifikuotas mūrininkas gali uždirbti daugiau už gydytoją. Toks reiškinys yra normalus – kaip siekis studijuoti universitetuose bet kokia kaina buvo sukeltas, taip jis savaime ir slopsta", – tikino V.Pamparas.

Istorijos mokytojas aiškino, jog po dvejų trejų metų mokinių, besimokančių privačiai, dar labiau mažės.

"Liks pavieniai interesantai: gal kas nors ypač norės įstoti į vieną ar kitą universitetą, gal užsienyje gyvenę ir grįžę norės pasivyti bendraklasius", – svarstė V.Pamparas.

Ruošiasi studijuoti svetur

Anksčiau gajus mitas, jog korepetitoriai – tik mados reikalas, dabar nyksta.

"Ąžuolyno" gimnazijoje dirbanti lietuvių kalbos mokytoja ir dvyliktokų auklėtoja Violeta Dumčiuvienė teigė, jog mokinius gerai paruošia ir gimnazija.

"Mūsų mokiniai turi gana didelį krūvį, o korepetitorius samdosi dažniausiai tie, kurie nori stiprinti anglų kalbos žinias ir ruošiasi studijuoti užsienio universitete", – aiškino V.Dumčiuvienė.

V.Pamparas taip pat pastebėjo, jog viena mokinių, kurie mokosi papildomai grupių, – svetur norintys studijuoti moksleiviai.

"Dalis vaikų planuoja stoti į aukšto reitingo užsienio universitetus, kur reikalaujama labai aukštų egzaminų rezultatų", – teigė V.Pamparas.

Mėgdžiojo vieni kitus

Visi kalbinti mokytojai tikino, jog anksčiau pasitaikydavusių "mados" besivaikančių jaunuolių korepetitoriai sulaukia vis mažiau.

"Baltijos" vidurinės mokyklos direktorė Vitalija Grybauskienė aiškino, jog korepetitorių paslaugomis dažniausiai naudojasi ir stiprūs mokiniai.

"Tokio antplūdžio pas korepetitorius nėra, kaip anksčiau, tačiau vaikai eina į gimnazijas, ten jie stipriai mokosi, o paskui dar labiau verčiasi per galvą, kad tik geriau išlaikytų egzaminus. Šie dažniausiai ir naudojasi korepetitorių paslaugomis", – aiškino V.Grybauskienė.

Dešimtus metus privačiai lietuvių kalbos egzaminui ruošianti mokytoja Žydra teigė taip pat jau nebeturinti mados besivaikančių mokinių.

"Anksčiau tai buvo mados reikalas: kaimynas eina privačiai mokytis, draugas, tad ir aš noriu. Dabar jau smagu, kad mokinys atėjęs aiškiai žino, ko jis nori, suvokia, ko nežino, jis jau gali ir ginčytis, ir prašyti, ko jam reikia", – džiaugėsi mokytoja.

Vis dėlto pedagogė mato liūdną tendenciją – privačių pamokų prašo vis daugiau lietuvių. Specialistė svarstė, jog tai – mokyklų programų ir egzaminų problema.

"Jei atvirai, anksčiau buvo daugiau rusakalbių, dabar lietuvių daugėja. "Netelpame" į mokyklų programų rėmus, ir mokiniai priversti mokytis privačiai. Ir egzaminai yra per sunkūs. Pavyzdžiui, atsirado suvokimo testai, o mokiniai nebuvo rengti tam, kad galėtų išsakyti savo nuomonę. Juk egzaminas pagrįstas logika, o logika mokykloje net nedėstoma", – ironizavo mokytoja.

Konkurencija lėmė trintį

Keičiantis mokinių požiūriui į korepetitorius, jaučiama ir vis aštresnė pedagogų tarpusavio konkurencija.

Mokytoja Žydra apgailestavo, jog kiti mokytojai "negražiai kalba" apie tuos, kurie sėkmingai padeda vaikams įtvirtinti žinias.

"Korepetitore tapau dėl sveikatos problemų, šią veiklą tebetęsiu iki dabar, tačiau savo mokinių už pinigus nekonsultuoju. Jiems nereikia korepetitoriaus, nes turiu vadinamųjų išlyginamųjų valandų. Jie žino, jog yra konsultacijos, kad gali ateiti ir pasimokyti", – aiškino lietuvių kalbos mokytoja.

Pernai skundų nebuvo

Nors dalis korepetitorių šiai veiklai turi ir verslo liudijimus, ne paslaptis, jog tokia praktika verčiasi ir daugiau mokytojų, dėstytojų, net kai kurie studentai siūlo savo paslaugas jaunesniems mokiniams.

Neretai moksleiviai prašo pažįstamų mokytojų padirbėti papildomai, kai kurie pasiūlymų įtvirtinti ir susisteminti įgytas žinias suranda internete.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pernai nebuvo gauta nė vieno nusiskundimo ar pranešimo dėl galimai nelegalios veiklos, kuria būtų teikiamos papildomo mokymo paslaugos.

Kainos kyla nuolat

Praėjusiais metais vaikų ir jaunimo papildomo mokymo veiklai fiziniams asmenims išduoti 78 verslo liudijimai. Šiemet tokius liudijimus jau įsigijo 16 asmenų.

Šiemet šis liudijimas kainuoja 1392 litus – beveik 300 litų daugiau nei pernai.

Kalbinti korepetitoriai neneigė, jog kainos už akademinę valandą pakilo. Keletą grupių mokantis V.Pamparas už akademinę valandą grupėje ima 8 litus.

Individualios kitų korepetitorių pamokos Klaipėdoje kainuoja 20–30 litų. Kartais akademinės valandos kaina gali siekti ir 40 litų.

Pavyzdžiui, viename skelbimų portale siūlomi įvairių lygių anglų kalbos kursai. Viena tokių užsiėmimų valanda – 40 litų. Šios pamokos vyksta bendraujant "Skype" programa.

Kalbinti korepetitoriai teigė, jog susisteminti žinias, papildyti žinių bagažą užtenka vienų metų.