– Gerb. rektoriau, kokios naujo starto nuotaikos?
– Tikrai geros. Kovo 1-ąją KU taryba baigė naujos kadencijos vadovų komandos formavimo procesą – patvirtino visų trijų pretendentų eiti prorektorių pareigas kandidatūras. Be didesnių abejonių ar klausimų. Man džiugu, kad studijų bei mokslo ir inovacijų prorektorių pareigas eis Klaipėdos universiteto alumnės. Dr. A. Norvilienė ir dr. L. Šaltytė-Vaisiauskė studijas baigė KU, čia praėjo vadovavimo pradžiamokslį ir imasi lyderystės burti bendruomenę universitetą kokybiškai ir kiekybiškai auginsiantiems planams įgyvendinti. Vadovų komandoje antrai kadencijai liko dr. B. Petrauskas, kurio rūpesčiu ir toliau bus KU infrastruktūra ir jos plėtros planai. Dėl reiklaus valstybinio reguliavimo procesai šioje srityje beveik nepaskubinami, tad galime tik palinkėti sau ir visai bendruomenei, kad projektai, kuriuos pavyko išjudinti per pirmąją kadenciją, kuo sėkmingiau skintųsi kelią link finišo. Tiesa, artimiausiu metu pasidžiaugsime net dvejomis įkurtuvėmis: KU miestelyje duris atvers taip lauktas STEAM metodinis centras, KU botanikos sode – edukacijų centras.
– Vasarį, prieš švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad jūs ir du KU istorikai – dr. Silva Pocytė ir dr. Vasilijus Safronovas – esate įtraukti į Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazę ir ieškomi už tai, jog neva ėmėtės priešiškų veiksmų prieš Rusiją ir jos istorinę atmintį. Kaip vertinate šį kone su visu civilizuotu pasauliu konfrontuojančios valstybės veiksmą?
Tegul įsibėgėjantis pavasaris suteiks naujų impulsų kasdieniam darbui ir naujoms iniciatyvoms.
– Žinia nebuvo maloni, nes reiškia tam tikrus apribojimus renkantis keliones, atsiranda poreikis įvertinti, ar šalyje, kurioje planuoji apsilankyti, nesusidursi su kliūtimis. Kita vertus, viešojoje erdvėje pasirodžiusi žinia ir paviešintos pavardės parodė, kokią svarbą priešiškos jėgos teikia Klaipėdai, miestui prie jūros, vieninteliam Lietuvos uostui. Prasidėjus karui prieš Ukrainą sovietų laikais pastatytus „meno kūrinius“ iš savo viešųjų erdvių pašalino didžiuma Lietuvos miestų ir miestelių, bet Klaipėda ir į mūsų miesto apsivalymo procesą įsitraukę žmonės sulaukė tokio putinistų dėmesio. Reikia palinkėti mūsų valstybės valdžios žmonėms platesnio ir atidesnio požiūrio į Klaipėdą, į tai, kiek Klaipėdos miestas svarbus šalies ekonomikai, gynybai, kultūrai. Pagal tai, kokių akibrokštų sulaukiame iš valdžios struktūrų, akivaizdu, supratimo stokojama. Na, kad ir Jūreivystės mokyklos prijungimo prie Vilniaus aukštosios mokyklos atvejis. Ar tai valstybiškas požiūris, kuris stiprina jūrinę valstybę ir jos ekonominius, gynybinius pajėgumus, ar kažkieno ambicijų ir siaurų interesų tenkinimas?
– Už slenksčio Kovo 11-oji. Koks jūsų palinkėjimas šventės proga?
– Klaipėdos universitetas – Kovo 11-ąją atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos kūdikis, tik metais jaunesnis. Drauge su valstybe einame brandos ir įsitvirtinimo keliu, mokydamiesi iš klaidų ir taip stiprėdami. Mūsų tikslas – stiprus ir autoritetingas Vakarų Lietuvos mokslo ir studijų centras, išsilavinusi ir kūrybiška universitetinio miesto bei krašto visuomenė, savo darbais, iniciatyvomis ir idėjomis kurianti visos Lietuvos gerovę. Tegul įsibėgėjantis pavasaris suteiks naujų impulsų kasdieniam darbui ir naujoms iniciatyvoms.
Naujausi komentarai